Veikinėjimai

Vien siūlų trūkumai

2012-02-02T19:42:00.004+02:00

Šią savaitę man vis pritrūksta siūlų. Ir panašu, kad ir dar kartą pritrūks. Bet dabar jau keliausiu pirkti, nes reikės užbaigti dovanėlę. Tad parodyti nelabai ką turiu. Na, nebent... atiduotuves - virš kilogramo siūlų. Bandau dalyvauti ir aš. O gal pasiseks. Juk siūlų, net ir naikinant atsargas, niekuomet nebūna per daug. Be to, kaip nusprendėm su Rasa, kad ir kiek siūlų turėtum, visvien nebus iš ko megzti...
O kaip jums sekasi? Siūlų trūkumas netrukdo turimų mažinti?

This week few times I was short of yarns. It looks, that I need to buy some, that I could finish my projects. So I do not have what to show - everything is unfinished. But I have read about great give-away. I am trying my luck. New yarns would be great...

Abėcėlę beveik išmokau

2012-01-30T19:00:00.000+02:00

Mano raidės artėja prie pabaigos. Panašu, kad vasarį tikrai užbaigsiu. Šiuo metu viršuje ne tiek daug siuvinėjimo ir liko. Įdomu, kiek užtrūksiu, kol pabaigsiu...
The alphabets of this sampler nearly finished. I hope to go down till the end of February. This is how much I have now.

Kretos dygsnis ir nauji žaisliukai

2012-01-29T15:58:00.003+02:00

Šiandien intensyviai siuvinėjau Kretos dygsnį. Paprastai prie jo prisėdu šeštadieniais, bet vakar buvau labai užsiėmusi. Ir paveiksliuko nespėjau išsiuvinėti, tik samplerį.
Today morning I was doing Cretan stitches. Normally Saturday is my Tast's day. But yesterday I was very busy. And I have only sampler to show.

O vakar gerą pusdienį pirkausi du naujus žaisliukus - štai tokius.
Yesterday I was buying new toys. These beauties.

Tai jau didelis žingsnis į XXI amžių. Artimiausiu metu parodysiu, su kuo siuvau iki šiol. Suprasit, kodėl man tai toks didelis žingsnis.
This is a big step into XXIst century. Some time later I'll show, what sewing machine I was using till now (and I'll use it later, of course). You will see yourself, why this step is so huge.

Ir dar keletas dygsnių metalu

2012-01-28T17:54:00.005+02:00

Šiandiena buvo pirkinių diena. Ir jie dar ne visi. Tiesa, visas pirkimas vyko namuose, atveždavo net po kelis prekių variantus. Dabar laukiu, kol atveš dar vieną, kurį pirksim. Bet naujųjų gyventojų nuotraukos bus ryt. O dabar toliau rodau siuvinėjimus auksu.
Today was shopping day. After some half of hour I'll get the last thing and tomorrow photos of these goods will be in my blog. But today is time for my goldwork photos.

Pirmiausiai kryžius ilgu anglišku pavadinimu - Cross Variation of Guilloche Stitch. Prisipažinsiu, besiuvinėdama apsiskaičiavau ir padariau klaidą. Ne visai jjisai simetriškas. Bet tegul lieka tai kaip įrodymas, kad tikrai rankomis siuvinėta, o ne kokia protinga mašina. Tegul bus tai "individualumo" ženklas (svarbiausia juk rasti pasiteisinimą; o šiaip, tai ir istoriniuose sampleriuose klaidų pasitaiko...)
First of all - Cross Variation of Guilloche Stitch. It is not very symmetrical. I've made some mistake counting the threads. But I'll leave it as it is. This will be my original mistake...

Kitas dygsnis - Guilloche Stitch Variation - dar viena variacija ta pačia tema. Na, nepatinka man tie narstymai. Bent jau su metaliniu siūlu. Bet išbandyti reikia.
Next one - Guilloche Stitch Variation.I cannot say, that I like Guilloche very much. But one need to try that could say, if he likes something or no.

Na, gal ne visas Giljošas man nepatiko, šis - Diagonal Half Guilloche Stitch - visai nieko atrodo. O gal tiesiog pramokau? Įtariu, kad tiesiog reikia perprasti, kaip gražiai suguldyti siūlus benarstant. Su medvilne viskas daug paprasčiau. Bet kai paimi metalą, jau reikia pasimokyti.
I like this variation - Diagonal Half Guilloche Stitch - more. It looks much better. Maybe that's why I like it more.

Toliau siuvinėjau bloką kitokių dygsnių. Ceilono dygsnis bent jau man primena mezgimą. Juo labai gražiai žiūrėtųsi užpildyti didesni plotai. Vertas įsiminti.
Now will be a collection of stitches of other style. First of all Ceylon Stitch. It reminds me knitting.

Ceilono dygsnio savotiškas variantas su ištemptais siūlais - Ladder Stitch.
Ladder Stitch reminds me a variation of Ceylon Stitch.

Ir jau matytas dygsnis su užpildymu - Zig-Zag Wrapper Bars Ladder Stitch. Gal reikėjo pagrindą siuvinėti rečiau, geriau matytųsi. Bet šiaip man visai patinka.
One more Ladder Stitch with more stitching on it - Zig-Zag Wrapper Bars Ladder Stitch.

Ir tai viskas šiandienai. Einu toliau savo naujus žaisliukus tyrinėti.
That's all for today. I am going to play with my new toys.

Rankdarbiai kitaip

2012-01-27T22:02:00.002+02:00

Jau ne pirmus metus darbe mūsų skyrius "leidžia" kalendorių. Pirmasis buvo pastatomas, o toliau - vieno lapo pakabinami. Tie vieno lapo mano namuose nugula nenaudojami. Na, nesugalvoju, kur pakabinti. O ir šiaip šiemetinis man nelabai patinka. Būtų buvusi mano valia, būčiau kitokį dariusi. Užtai mano kompiuteryje liko iliustracijos, kurias nusprendžiaau panaudoti dar vienam kalendoriui - sau ir dar kelioms dovanoms. Štai taip jisai atrodo (o aš galvoju, kad gal reikėtų dar vieną kitokį susimaketuoti, kad ir namuose ant stalo turėčiau ką pasistatyti - dar liko gražių iliustracijų).
Few years at work we are publishing calendars. The last two were with all twelve months in one page. But all the ilustrations were im my computer. So I made another for myself (and for few my friends). But this one now stands on my table at work. I think, I need one more calendar at home; these are not all nice pictures).

Skaros, skaros, skaros...

2012-01-26T21:36:00.006+02:00

Šios dienos įrašas - gerokai vėlyvas... Tiesiog anksčiau niekaip nepavyko. Užtat aš ir toliau testuoju skaras. Schemos dar nėra, bet sukurta pagal Makintošo paveikslus. Nuostabi rožė. Tikrai gerai apgalvota schema, prie kurios autorė Lucy gerokai pasėdėjo. Ne veltui ši skara jos autorei laimėjo prizą. Štai čia galite rasti originalų mezginį. O manoji - lininė (tradiciškai Biržų lino; nedidukė, prireikė tik 87 gramų siūlo). Pats tas megzti, kai pagaliau prasidėjo žiema. O koks malonumas fotografuoti, kai lauke gerokai virš -5... Nieko, išgyvensim. O kaip kitoms žiurkėnėms sekasi megzti? Kokie pasiekimai?

Today I was very busy, so my photos only now, in the late evening. One more shawl and one more test knit. Here is the original shawl. I like the pattern very much. This little shawl is knitted from linen. I think, it is the best yarn for the winter :D And it was quite cold while making photos - more than -5. But I like real winters - cold and full of snow. So now I am returning for my wool.

P.S. Informacija tiems, kam tai galėtų būti aktualu. Schema nesidalinsiu. Kai ji bus parengta, tada galėsite nusipirkti. Tad laiškų su prašymais galite nerašyti.

Dar viena abėcėlė

2012-01-23T13:00:00.000+02:00

Kažkodėl turiu įtarimą, kad tai, kuri kažkada siuvinėjo šį samplerį, jis jau buvo pabodęs. Visas darbas buvo siuvinėtas per du audinio siūlus, o ši dalis - per tris. Ir spalvų čia kiek mažiau, kai kur net po kelias raides šalia išsiuvinėta ta pačia spalva (pritrūko, atsibodo siuvinėti?). Na, dar galima pridurti, kad jeigu schema yra tikrai padaryta pagal tikrą samplerį, išlaikant jo spalvas, tai šiam kampui teko malonumas ilgiau pagulėti ant saulės - spalvos čia daug blyškesnės. O gal kaip tik nuo šio kampo buvo pradėta siuvinėti, o po to kokia nors mokytoja liepė dirbti kruopščiau...
Na, istorinių mįslių aš neatspėsiu. Bet labai norėjau praėjusią savaitę išsiuvinėti visą šią abėcėlę. Pripratus siuvinėti per du siūlus, viską dauginti iš trijų buvo darbas. O ir šiaip, daugiau spalvų norėjosi. Tikiuosi iki kokio vasario vidurio visas raides išsiuvinėti. Tada darbas taps įvairesnis.

Last week I wanted to stitch this alphabet. It looks, that the stitcher of historical sampler became tired stitching these letters: bigger stitches, less colours. Or maybe she started stitching fom this corner and later teacher said to stitch more thoroughly.
Nobody can say, what has happened while stitching, but I am really glad, that after this albhabet stitches will return to normal size. Now I want to finish stitching all letters till the middle of February. The left part will be more interesting to stich.

Eglutė

2012-01-22T10:50:00.004+02:00

Šios savaitės dygsnis - eglutė. Prisirankiojau įvairių jos derinių, kurie sugulė į samplerį.
This week we were invited to stitch the feather stitch. This is my sampler with it.

O taip pat nusprendžiau ruoštis Velykoms (bet kiek kiaušinių dar nesiuvinėtų liko...)
And I have started preparing for Easter (two eggs stitched, but much more waiting for their time).

Dar pora dygsnių

2012-01-21T15:22:00.008+02:00

Ne visi dygsniai, kuriuos siuvinėju sampleryje, man vienodai patinka. Kai kuriuos jau siuvinėdama įsivaizduoju naudojamus būsimuose darbuose. Kitus siuvinėju ir galvoju, kad neaišku, ar panaudosiu (bent jau siuvinėdama metaliniais siūlais, nes su paprastais medvilniniais jie sugula lygiau). Vienas iš tokių dailiai atrodančių - Reverse Chain with Double Buttonhole Edge (nepykit, neversiu į lietuvių kalbą, paliksiu tai labiau nusimanantiems). Patiko man, kaip šis dygsnis atrodo (nors nuotraukoje jis - tik blizgantis storas kirmėliukas).
I cannot say that I like all the stitches in the sampler. Stitching some of them I know, that I'll use them. But I am not sure about the others. One of the stitches I liked very much was Reverse Chain with Double Buttonhole Edge. I like the result and imagine it in my future stitching.

Daug prasčiau atrodo išsiuvinėtas Guilloche Stitch. Taip ir nepavyko man gražiai suguldyti kaišiojamus siūlus. Bent jau kol siuvinėjau storesniu siūlu.
Guilloche stitch looks much worse. The thread do not want to lay well.

Su plonuoju viskas sugulė daug gražiau.
With thin thread it looks much better.

Gal pasiuvinėjusi metrą kitą ir šį dygsnį išmokčiau idealiai. Bet kiek man siūlai kainuotų...
Maybe I should learn this stitch better. I should stitch few metres of it and learn. One day...

O štai taip atrodo visas sampleris su dygsniais, kuriuos noriu parodyti šiandien. Tęsinys po savaitės. O iki vasario pabaigos jau ir visą užbaigtą ketinu parodyti, gal net ir įrėmintą (įtariu, teks rėmintojui pagalvoti, kaip mano norus įgyventinti).
This is all the sampler for today. Will be more after a week. And I hope to show all the sampler (maybe even framed) till the end of February.

50, 40, 9, 1

2012-01-20T17:25:00.006+02:00

50 valandų darbo, 40 metrų "Anchor" siūlo, 9 dienos ir viena staltiesė. Išsiuvinėta dar prieš Kalėdas, baigta gruodžio 23. Tačiau dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių bus padovanota tik šiandien.
50 hours, 40 metres of "Anchor" thread, 9 days and one tablecloth. It was stitched before Christmas, finished late evening of 23 December. But only today it will be given to my mother's friend.

Staltiesę puošia keturi tradiciniai lietuviški paukštukai.
Tablecloth is stitched with four traditional Lithuanian birds.

Kiekvieną jų siuvinėjau maždaug 12 valandų. Įtariu, kad su paskutiniu užtrukau ilgiausiai. Jau nebegalėjau matyti nei spalvos, nei piešinio. Jeigu būčiau žinojusi, kad dovana taip ilgai nebus įteikta, darpuose ir dar ką nors būčiau išsiuvinėjusi.
Every ornament needed about 12 hours. Last days I was very tired of the same colour and ornaments. But I thought, that it will be given at the end of December, not in the middle of January...

Ketvirtadieninis atsargų mažinimas

2012-01-19T19:01:00.009+02:00

Na ką, atrodo, kad ne aš viena noriu mažinti savo siūlų atsargas. Agnė turi 12,839 kilogramus. Na, jos planai metų pabaigoje turėti 6 kilogramus atrodo tikrai sėkmingai įveikiami. Audronė turi vos 5,5 kilogramus, bet visvien bandys mažinti. Suprantu, reikės vietos medžiagoms... Mano nuomone, jai bus daug sudėtingiau nei man, nes pasirinkimas namuose daug mažesnis. Juicyknits ieško drąsos susverti savo atsargas. Suprantu, tam tikrai reikia pasiryžti. Bet mes laukiam, rodyk, ką turi. Baisiai smalsu... Ugnė turi mažiau nei 10 kilogramų. Bet ir iš jų juk galima daug ką numegzti. Vilčių teikia Gretos įsivaizdavimas, kad ji turi nedaug. Aš irgi įsivaizdavau, kad mano atsargos nedidelės, o kai susvėriau... tik 80 kilogramų...
It looks, that this year I'll try to diminish my yarn stash with the others. Agnė has 12,839 kilos. Her wish to have only 6 at the end of the year is really possible. Audronė has only 5,5 kilos, but wishes to have less. She needs more space for her fabrics... Juicyknits is a little bit afraid of weighting her stash. It is very interesting to know, how much she has. Ugnė has less than 10 kilos (enough to make something nice from her stash). Greta imagines, that her stash is not big. I was thinking the same, but the result was more than 80 kilos. So what is "small stash"?

Tiek tos bendros statistikos. O dabar - mano darbai: 4 puodkėlės ir padėkliukas arbatos puodeliui. Viso - 200 gramų siūlų.
And now my works for this week: 4 pot-holders and tablemat for my cup of tee. 200 grams out of my stash...

Schemą atradau

2012-01-16T17:30:00.000+02:00

Kaip jau minėjau prieš savaitę, šios pagrindinis darbas buvo atrasti dingusį schemos lapą. Be abejo, jis gulėjo pačioje matomiausioje vietoje. Po to dar išsiuvinėjau kelias raides. Nedidelis progresas, bet bent jau schemą turiu.
This week's main work was to find missed sheet of chart. Of course, it was in the most visible place... So it was nearly invisible. But I stitched few letters. Not so much, but at least I have my chart.

TAST ir tikriausiai paskutinės kalėdinės dovanos

2012-01-15T22:04:00.009+02:00

Šį antradienį visi norintys toliau žaisti su dygsniais gavo kitą užduotį - kilpinį dygsnį (Buttonhole stitch). Deja, kadangi turėjau nemažai kitų darbų, išsiuvinėjau tik pavyzdėlį. Tiksliau, nesugebėjau nupiešti piešinio, kurį noriu siuvinėti. Bet kadangi žinau, kuriose knygose jis yra, artimiausiomis dienomis išsiuvinėsiu tai, ką noriu, o ne šiaip piešinį, kad būtų įvykdyta užduotis. Tiesa, šį dygsnį dar esu naudojusi siuvinėdama staltieses.
This week I was stitching buttonhole stitch. I had more works, so I have only sampler. I have one idea for a picture, but I could not draw it myself. But I know, where could I find it. So I'll copy it and stitch. One more use of it you can see in my table cloth (it is finished, I only need to make a photo, but you can see ornaments).

Ir dar šiek tiek naujienų: Kalėdos šiemet man pasibaigė gana vėlai, tik penktadienį. Dalyvavau trijų karalių swape. Kadangi buvome tik vilnietės, nusprendėm dovanų nesiųsti, bet susitikti. Tai štai, kokias dovanas aš gavau nuo Marinos: labai gražią dėžutę arbatai...
Once again I participated in a swap. All the participants were from Vilnius, so we made a meeting instead of sending the gifts. I have got very nice stitched tea box from Marina.

... su daug įvairios arbatos (tiesa, nuotraukose jos kiek mažiau nei buvo iš pradžių, o dabar ir dar mažiau likę). Be to, šilkinis ir lininis siūlas. Bus labai įdomu išbandyti šilkinį, tokio dar nesu turėjusi. O linas visuomet yra gėris.
It was full of tea. I also have found silk and linen threads. I like linen very much. And I'll have a possibility to try this silk (I haven't tried Elegance silk yet).

Nauji dygsniai...

2012-01-14T15:28:00.007+02:00

Šį šeštadienį - pora naujų dygsnių ir vienas, matytas praėjusią savaitę.
This Saturday - few new stitches and one, witch was seen last week.

Pirmiausiai smulkmenėlė, pavadinta labai ilgu vardu - Eight-Legged Flat Spider Web Stitch. Lietuviškai jis galėtų vadintis tiesio aštunkoju voriuku.
First of all - very small spider - Eight-Legged Flat Spider Web Stitch.

Kitas dygsnis, tradiciškai naudojamas užpildyti tam tikrus plotus - Detached Buttonhole with Return. Gal yra norinčių visus šiuos pavadinimus išversti į lietuvių kalba? Aš kartais galvoju, kad geriau būtų vadinti tiesiog angliškai, kad ir kaip nesinorėtų. Visiems taip būtų paprasčiau... Be to, laiką, skiriamą lietuviškoms dygsnių paieškoms, galima būtų panaudoti siuvinėjimui. Tuo labiau, kad ir naudojuosi aš paprastai angliškomis arba vokiškomis knygomis
Another stitch this week - Detached Buttonhole with Return. Before stitching I had an idea to find Lithuanian names for all the stitches I used. But it looks that we have too little of names. So maybe I'll stitch better...

O čia dar ir praėjusį šeštadienį rodyto dygsnio - dvigubos grandinėlės (Heavy Chain Stitch) dar vienas panaudojimas. Kartu su dar keliais užpildymais, siuvinėtais daug plonesniu siūlu.
And once more I used Heavy Chain Stitch together with Detached Buttonhole with Return.

Ir visas sampleris kartu.
And all the sampler.

Seniai bebuvusios riešinės

2012-01-12T21:40:00.005+02:00

Riešinių jau senokai nemezgiau. Bent jau nepamenu, kada tai buvo. O štai pagaliau prisiruošiau vienas užbaigti. Senokai pradėtos, bent prieš kelis gerus mėnesius. O dabar lauks norinčių rankų, kurias galėtų papuošti.

I haven't knitted wrist warmers for quite a long time. I do not even remember, than the last pair was made. These ones were waiting for my attention some few months. But now they will look for someone, who would like to wear them.

Drops Baby Merino, čekiški karoliukai - Drops Baby Merino, Czech beads

Ir sunaikinti net (na taip, net...) 47 gramai atsargų... Ir jau atsirado kelios drąsuolės, pasiryžusios peržiūrėti savo atsargas. Bus smalsu pamatyti, ką gražaus turi.

I used 47 grams of wool. My first yarn, used this year. And few ladies said, that they will be brave enough to weight their yarns. It will be very interesting to see, what they have and how much.

Karas žiurkėnams

2012-01-11T13:00:00.003+02:00

Paklausite, kokiems? Tiems patiems, kurie į namus prineša nemenkus kiekius siūlų (o jeigu karas, badas ar maras?), o po to, gavus naują knygą (knygų žiurkėms karas vis dar neskelbiamas), neaišku, kur ją dėti. Gi visur siūlai... Siūlų atsargas pradėjau naikinti jau pernai. Kaip viskas atrodė iš pradžių, galite pamatyti štai čia. Dabar jau jų kiek sumažėjo. O naujų atsirado mažiau nei senųjų sumažėjo. Ir dar naujų buvo sumegzta. Bet kadangi sulaukiau norinčių prisijungti, kviečiu:

Pamenate tekstą apie tai, kodėl mes perkame naujus siūlus? Gal ir jūs dalyvaujate lenktynėse, kas numirdamas paliks daugiausiai siūlų? Na, aš iš šių lenktynių pasitraukiu dėl jau minėtos priežasties - siūlams trūksta vietos. O tai reiškia, kad norėdama prisipirkti naujų, pirmiausiai turiu sunaudoti dalį senųjų... Bet kadangi vienai naikinti savo atsargas nuobodu, be to, kartais pritrūksta ryžto, kviečiu prisijungti ir kitas žiurkėnes.
Smalsu, kaip viskas vyksta? Pirmiausiai siūlau sąžiningai suinventorizuoti visas atsargas (patikrinti patalynės dėžes, balkonus, antresoles, tamsius kambarius, stalčius, rūbų spintas ir visas kitas įmanomas bei neįmanomas vietas, pavyzdžiui, rašomojo stalo stalčius, salono sekcijas, kur už tamsių durelių gali slėptis ne tai, ko tikėtumėmės, ir pan.), siūlus susverti ir pasigirti turimu svoriu. Na, dar galima visą tą krūvą nufotografuoti (savo kiek senoką nuotrauką jau rodžiau, dabar kokią vieną dėžę jau būtų galima atmesti).
Šis patikrinimas naudingas ir dar dėl vienos priežasties - prisiminsite, ką turite. Patartina siūlus peržiūrėti periodiškai. Juk kuo daugiau siūlų, tuo sunkiau prisiminti, kas yra namie, o kas parduotuvėje (tai prisiminti paprasčiau, juk ten siūlai tvarkingai išdėlioti, viskas matosi). Tuos, kurie parduotuvėje, ten ir palikime (bent kuriam laikui, kol kažkokiam darbui pritrūks siūlo ar naujam rūbui - akcento, kuriam namuose nieko tinkamo neatsirado). O iš namuose esančių kurkime naujus darbus ir rodykime visiems, dalinkimės savo įkvėpimu, idėjomis.
Kviečiu susvėrus siūlus ir įdėjus žinutę, apie tai parašyti čia. Visų dalyvaujančiųjų tinklaraščių nuorodos bus paskelbtos vienoje vietoje. Kiekvieną ketvirtadienį rašysiu, ką mezgu, ką numezgiau, kaip sekasi mažinti atsargas. Kviečiu dalintis savo pasiekimais po šiomis žinutėmis, dėti nuorodas į savo įrašus. O jeigu neturite savo tinklaraščio, bet labai norite pasigirti savo pasiekimais ar geromis idėjomis, parašykite man laišką ir aš jį paskelbsiu.
Beje, tai nereiškia, kad naujų siūlų negalima pirkti. Žinoma, kad galima. Aš ir pati neabejoju, kad įsigysiu. Tiesiog patartina bent jau nusipirkti naujų mažiau nei sumezgama senųjų (ir, be abejo, tuos naujus siūlus irgi naudoti).
Mano šių metų norai: sumegzti bent 10 kilogramų (jeigu gruodį imsiu megzti kojines, kurių pora svers vos ne po puskilogramį, tai reikš, kad iki šių norų įgyvendinimo dar labai labai toli). Dar labiau noriu, kad iš sumegztų siūlų atėmus nusipirktus rezultatas irgi būtų bent jau 10 kilogramų. Nesu tikra, kiek tai realu. Tačiau džiaugsiuos kiekvienu mano atsargas sumažinusiu puskilogramiu. Ir tikrai neliūdėsiu, jeigu prireiks nusipirkti naujų siūlų. Juk dėl dietos neatsisakysiu malonumo kad ir nudžiuginti draugus bei numegzti jiems tai, kas patiks, o ne tai, kam siūlų turiu namuose.
Ir dar: jeigu jūsų gyvenimą gadina tik koks kilogramas ar du, kurių jūs niekaip nesumezgate, tai žinokit, kad kai artėjama prie šimto, galima lengvai ir dar papildomą kilogramą siūlų priglausti bei išvaduoti žmones, kuriems sąžinė neleidžia nusipirkti naujų siūlų, nes dar yra atsargų...

Na, tai kas bandys marinti žiurkėną, kaupiantį siūlų atsargas?

From the last year I am on a yarn diet. That means, that I am trying to kill a hamster in myself, who is buying and muying new yarns. In the middle of the last year I had about 85 kilos... Not so much (photos are here). This year I have found friends, who would like to be on this diet too. Every Thursday I'll write a hamsterry post. Everyone, who would like to play with me, will weight their hoard, write about it in their blogs and will leave a comment here. If you want to play with us, we will be glad seeing your treasure. And do not forget to show new yarns (sometimes it is unimpossible to avoid buying some...). We will buy, but less that we will use. And our "mountains" of yarns will diminish.

Kad nepamirščiau

2012-01-11T10:00:00.003+02:00

Internetiniame tinklaraštyje Needleprint buvo paskelbtas veidrodėlių konkursas. Na, ne veidrodėlių, o jų "namų". Siuvinėti galima visais įmanomais būdais. Laiko irgi daug - iki rugsėjo 14 reikės atsiųsti darbų nuotraukas, o atrinktiesiems vėliau - ir darbus. Ar aš dalyvausiu? Nežinau. Bet gegužės 20 reikės įsiminti. Gegužės 21 - paskutinė registracijos diena...

Needleprint invited the stitchers from all over the world to participate in the competition of the stitched cover for a handheld mirror. Am I planing to participate? Who knows... But the last day to register - 21 May 2012.

O taip stengiausi

2012-01-09T12:00:00.002+02:00

Šią savaitę labai norėjau užbaigti dešiniąją viršutinę pusę. Deja, deja... Vakar vakare ruošiausi išsiuvinėti trūkstamą E raidę, viską susirinkau ir supratau... kad kažkur nudėjau reikiamą schemos lapą. Tad šią savaitę namuose bus skelbiamos paieškos.

Last week I wanted to finish stitching all the letters in the right side. Yesterday only one E was left, but... I could not find the pattern. So this weeks main work - to find this sheet of paper...

TAST arba po dygsnį kas antradienį

2012-01-08T12:27:00.012+02:00

Jau rašiau, kad Sharon Boggon Šiemet vėl atnaujino žaidimą, kuriame kiekvieną antradienį paskelbiama po dygsnį, o norintys jį išsiuvinėja. Šios savaitės dygsnis - Fly Stitch. Lietuviškoje klasifikacijoje jis - vienas iš eglutės dygsnio variantų. Pauline Brown siuvinėjimo enciklopedijos lietuviškame vertime jis vadinamas muselės dygsniu. Gal ir visai nieko šis pavadinimas... O aš išsiuvinėjau du šio dygsnio variantus. Pirmasis - sampleris (tiesa, ieškodama įvairesnių dygsnio panaudojimo galimybių šiam sampleriui, susirinkau 8 savo siuvinėjimo dygsnių knygas).

I am participating in TAST of Sharon Boggon. This week's stitch - Fly Stitch. I made a small sampler.

Ir nedidelis piešinukas, kuris pretenduoja tapti knygos aplanku ar viršeliu. Tik dar nežinau, ar paukščių neišardysiu.
And little picture for some book cover. Only I am still thinking, if I like these birds. Or maybe trees without birds would look better?

Beje, sampleris irgi bus apipavidalintas. O kaip, papasakosiu vėliau, kai jau būsiu pasiruošusi apipavidalinimui.
Sampler also will change its form. But I'll tell about it later.

Ir dar: iš lietuvių su manim dar siuvinėja Elena. Štai čia yra jos šio dygsnio interpretacija. O gal ir dar kas prisijungs?
At least one more Lithuanian is participating in TAST. Elena's interpretation is here.

Grįžtu prie senosios dienotvarkės

2012-01-07T17:03:00.019+02:00

Šventės praėjo, šeštadienis atėjo, tad aš ir vėl kelsiu "prabangaus" siuvinėjimo procesus. Jeigu dar pamenate, pernai baigiau rodyti procesą su šilkais. Tad šiemet atėjo eilė metalams. Ir šie siūlai neturi nieko bendra su taip, kurie paprastai naudojami siuvinėjant kryžiuku. Manasis siūlas, su kuriuo siuvinėju samplerį, medvilnė, apsukta metalu. Turiu dar ir šilko, apsukto dar geresniu metalu. Teoriškai šis siūlas skirtas mokytis, o su šilku - siuvinėti pačius darbus. Bet šilkinį metalinį siūlą palikau rimtesniems darbams, apie kuriuos jau dabar svajoju. Minčių daugiau nei laiko ir ypač gebėjimų... Kaip visuomet. Bet aš išmoksiu. Bent jau pameistrių lygį vieną dieną būtinai pasieksiu.
O šį kartą - patys pirmieji dygsniai metalu. Ir pačios pirmosios problemos, kai reikia juos pavadinti lietuviškai. Šį kartą siuvinėjau daug grandinėlių (viengubą, dvigubą, paplatintą - bet čia jų apibūdinimai, o ne pavadinimai).
As the last year, all my Saturdays will be for the projects with silk and gold. First of all I want to finish my sampler. For this project I had to posibilities: to use gold on cotton or gold on silk. But I'll use cotton. Silk will wait for future projects, something very very important.
This time will be the first few stitches. Most of them - different chain stitches.

Pirmiausiai siuvinėjau pačią paprasčiausią grandinėlę, angliškai vadinamą Reverse Chain Stitch (bandžiau tiesiai ant audinio, net nepabandžiusi, kaip su normaliais metalais siuvinėjasi - rizikavau ir pavyko, su tokiais siūlais tikriausiai pavyktų bet kas).
The first stitch was the simpliest Reverse Chain Stitch. Stitching with good threads made no problems, it was only pleasure to stitch with gold.

Po to buvo siuvinėjama platesnė grandinėlė, kur siūlas duriamas ne į vieną skylute, bet dygsnis pradedamas ir baigiamas gretimose. Angliškai tai vadinama Twisted Chain Stitch.
Another Chain Stitch - Twisted.

Lyg to būtų maža, dar buvo dviguba grandinėlė (ši man labai patiko), kur siūlas kabinamas už dviejų prieš tai buvusių dygsnių (Heavy Chain Stitch). Šiuo dygsniu buvo išsiuvinėti keli motyvai ir dar bus siuvinėjama. Motyvas labai dailiai atrodo ir aš dar jį ateityje tikrai panaudosiu. O tai buvo mano pirmoji pažintis su juo.
And few motives in Heavy Chain Stitch. I liked this stitch very much and shall use it in my future projects (i stitched it for the first time).

Ir dar karalienės dygsnis (Queen Stitch) auksu.
And Queen Stitch in gold.

Na, čia jis gal ir ne dailiausiai išsiuvinėtas. Bet iš klaidų juk mokomasi. O čia - pavyzdys, kaip negalima siuvinėti (išryškėjęs tik nuotraukoje...).
When I made photos, I have found, that one stitch looks... not very well. Good lesson for the next time.

Paskutinis dygsnis, kurį parodysiu, kiek primena roželes, tik sukamas ant keturių siūlų ir vadinamas voratinkliu (Four-Legged Flat Spider Web Stitch).
And the last stitch for today - Four-Legged Flat Spider Web Stitch.

Planavau perversti visas savo knygas ir paieškoti lietuviškų dygsnių pavadinimų. Bet šiandien neturėjau laiko. Kai atrasiu - parašysiu.
Today I give only names of stitches in English. It is quite difficult to find Lithuanian names. Some of them we simply do not have.

O čia galima bandyti įžiūrėti, kaip atrodo siūlas. Kokybė fantastiška. Jeigu man prireiks storesnio metaliko, įtariu, net Kreinikai man nebeįtiks (prie gero greitai priprantama).
Here you can try to see, how the thread looks like. The quality is great. I do not want to see my Kreiniks and similar "metals".

Toks šiandien trumpas įrašas. Ką tik išėjo svečiai, o aš noriu eiti siuvinėti. Bet tvarka turi būti. Šeštadienis priklauso šilkui ir auksui.
That's all for today. Till next Saturday and new progress of playing with silks and gold.

Artišokai

2012-01-06T14:44:00.001+02:00

Vokiškoje literatūroje esu radusi pavadinimą "artišokai", prancūzai dar paprasčiau vadina - žaisliukais ant putplasčio. Dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių lietuviškai jie buvo pavadinti Viktorijos laikų eglutės žaisliukais. Primenu, karalienė Viktorija valdė XIX a., o putplastis, kiek domėjausi, buvo išrastas tik XX a. vidury. Na, maždaug po 100 metų. Bet koks skirtumas, pati žaisliukų idėja labai smagi. Tad prieš Kalėdas dar porą jų susmaigsčiau. Didysis bumbulas dar padekoruotas karoliukais - taip įdomiau, kalėdiškiau.

I call this Christmas toys "artichoke" (as they are called in German). In Lithuanian they are called Victorian Christmas toys (do not ask, why "Victorian", I cannot imagine and no one can answer). But I like the idea of these toys. This year I made only two. One is decorated with beads:

O štai kankorėžio papildomai jau nebepuošiau, jis ir taip pakankamai dėmesio sulaukė. Kad bent būtų kokių 10-15 cm dydžio (o ne 4 cm). Vienu žodžiu, šiam mažiui sudaigstyti reikėjo 162 juostelės kvadratukų (2 cm pločio) ir 326 adatėlių... Dabar jau didesnį rutulį norėčiau taip papuošti. Įdomu, 1000 adatėlių pakaktų?

My "pine" cone was really hungry. I used 162 squares of ribbon (2 cm width) and "only" 326 needles. And the form was 4 cm high. Now I want to make some bigger ball. But I need to buy more needles. I am not sure, if 1000 will be enough...

Pernykščiai mezginiai

2012-01-04T00:01:00.003+02:00

Vieni paskutinių mano mezginių praėjusiais metais buvo kepurė ir bepirštės pirštinės. Patiko man pynių raštai, tai nusprendžiau išbandyti dvi schemas: "Selene Beanie" ir "Selene Mitts". Mezgiau iš labai smagios Sirri vilnos, pirktos, be abejo, "Mezgimo zonoje". Šiaip žiemai aš jau pasiruošusi (na, gal dar pirštinių kokių naujų reikėtų). Kad tik ta žiema ateitų ir bent kokiam mėnesiui pasiliktų.

This hat and mitts - from the last year's knittings. I liked cables very much, that's why I have tested the patterns "Selene Beanie" and "Selene Mitts". The wool is Sirri from "Mezgimo zona". Now I am only waiting for winter and snow. At least for a month. I want to wear my new knits.

Megzta buvo iš ploniausio siūlo - 1 siūliuko. Tik aš sudėjau tris, kad storis būtų tinkamas žiemiškiems rūbams.
Mitts and hat were knitted from Sirri Sirritógv 1 ply, but I put three plies together to get the right thickness.

Tradicinis pirmadienis

2012-01-02T12:00:00.000+02:00

Jau pernai pradėjau baiginėti savo seniai pradėtus ir gerai pamirštus darbus. Ir šiemet pirmadieniais toliau rodysiu, kiek šie darbai juda. Dabar ir vėl išsitraukiau "Permin of Copenhagen" samplerį. Reikia vieną kartą jį užbaigti ir būtų gerai šiemet. Kad tik laiko būtų. Dabar judinu kampą su raidėmis, o tai tikrai nėra pats įdomiausias siuvinėjimas... rieš savaitę turėjau štai tiek:
Last year I have started finishing my UFOs (I have more than 10 of them). From this Monday I'll continue to show my weekly progress. Now it's time for the sampler from "Permin of Copenhagen". I want to finish it this year. Now I am stitching the most boring part of it - the letters. This is how much I had last week:

O tiek turiu dabar (per šventes laiko siuvinėti tikrai trūko...):
And now (not too much time for stitching while celebrating all the feasts):

Su Naujaisiais!

2012-01-01T00:01:00.006+02:00

Su Naujaisiais metais! Tegul jie būna kūrybingi, įdomūs, turiningi, pilni džiaugsmo, sveikatos ir visų gėrybių!
Happy New Year! I wish you very creative, amusing and full of happiness year!

O čia mano vieni paskutinių darbų. Tiesa, sudėti į dėžę ir pasiruošę iškeliauti iš namų. O tie, kurie buvo nuotraukoje ant eglės, laukia Beatos.
These angels - my last works in 2011. Most of them are in the box and will go to their new home. And few on my Christmas tree are waiting for Beata.

P. S. Šiemet vėl pradėsiu bent po kelis sakinius rašyti ir angliškai. Dalyvausiu keliuose projektuose, kurių pagrindinė kalba - anglų. Jau dabar matau, kad padaugėjo užsukančių, kurie lietuviškai nesupranta. Tad tie keli sakiniai bus jiems.

P. S. This year I'll write in English too. At least few sentences for my visiters, who do not understand Lithuanian.

Statau namą

2011-12-31T11:03:00.008+02:00

Deja, statau tik ant audinio... O visgi siuvinėtojos sako, kad kai kurie darbai turi magiškos galios. Anot naujojo folkloro, aguonas reikia siuvinėti, jeigu nori susilaukti kūdikio (tik vis dar neaišku, kas to kūdikio susilauks, jeigu aguonos bus siuvinėjamos kitam žmogui - tenka rizikuoti :D ). O štai jeigu namą siuvinėji, tai įsigysi namus. Paprastai aš prietarais netikiu, bet tokio mielo namuko, kurį išsisiuvinėjau, visai neatsisakyčiau.

Bet būtent tokio ir norėčiau: sodybos su avytėmis ir paukščiukais...

Su būreliu triušių...

Na, bet bent jau siuvinėtą turiu. Tai yra prancūziškas kūrinys, sukurtas Nathalie Cichon iš "Jardin Privé" ir pavadintas "Simple Life". Teoriškai viršuje turėjo būti užrašas "Home Sweet Home", o apačioje - "Simple Life". Bet kadangi nesugalvojau trumpų lietuviškų posakių, be to, nelabai jų ir norėjau, tai pati susidėliojau rožes ir triušiukus. Šiuo metu dar nerėminu šio siuvinėjimo. Turiu nusipirkusi dar porą šios kūrėjos schemų, tad rėminsiu jas visas kartu (beje, aš pirkau iš parduotuvės, kurios nuorodą įdėjau, ten labai greitai atsiunčia *.pdf'us, nereikia mokėti už siuntimą).

P. S. Tai dar ne paskutinis šiemet baigtas darbas, kurį rodau. Staltiesę irgi užbaigiau laiku. Tik dar neišploviau, nes dėl tam tikrų svarbių priežasčių jubiliejaus šventimas atidėtas. O aš taip skubėjau... Tačiau įsitikinau, kad net einant į darbą staltiesę įmanoma išsiuvinėti per 10 dienų. O visą laiką galvojau, kad tai neįmanoma

Dovanos

2011-12-31T10:53:00.004+02:00

Mano dalyvavimas žiurkėniškame siūlų naikinime susilaukė nemenko palaikymo. O dabar jau kurį laiką vis sulaukiu klausimų, ar man pasisekė, ar sumezgiau daugiausiai. Taip, sumezgiau ir laimėjau siūlų. Tik iš pradžių liga, o po to šventės vis trukdė nueiti pasiimti dovaną (teoriškai buvo galima ją gauti paštu, bet negi verta prašyti, kad siųstų iš Vilniaus į Vilnių. Tad vakar pagaliau nuėjau į naują parduotuvę VCUP'e ir ten pasiėmiau du matkelius siūlų. O kad nepritrūktų mano sumanymui, nusipirkau dar vieną.

Kitais metais ir toliau planuoju mažinti savo siūlų atsargas. Jau nebesveriu, kiek turiu. Sakykim, kad 80 kilogramų. O per metus norėčiau šias atsargas sumažinti 10 kg. Pasižiūrėsiu, ar tai įmanoma. Tuo labiau, kad dar prieš porą mėnesių pora žmonių pasakė, kad norės prašyti, kad skaras ar šalius numegsčiau. O tai reiškia, kad megsiu ne savus siūlus. Na, matysim. Man pačiai labai įdomu, ar pavyks.

Su šventom Kalėdom!

2011-12-25T00:00:00.001+02:00

Skelbimas

2011-12-20T09:52:00.002+02:00

Šį kartą noriu pasidalinti informacija, rasta "Bernardinuose". Gal kas iš čia užsukančių šiauliečių susidomės. O gal ir savo bloge pasidalins, ką gražaus matė. Būtų vasara, gal ir pati išsiruoščiau į tą pusę paekskursuoti. O dabar tiesiog su jumis dalinuosi šia pastebėta informacija. Atkreipkit į dėmesį, koks pavadinimas :D

Paveikslų siuvinėtų kryželiu paroda „Negaliu ištverti nė dienos“
2011 m. gruodžio 9 d. 16:00 - 2011 m. gruodžio 30 d. 20:00, Šiaurės Lietuvos kolegijos galerija (Tilžės g.22, Šiauliai)

P. S. Pavadinimas kaip man parašytas. Šiandien 7 ryto jau sėdėjau darbe, bet ryte visvien spėjau porą staltiesės gėlės lapelių išsiuvinėti. Jeigu pasiseks, noriu jau ketvirtadienį ją užbaigti. Liko paskutinis motyvas - maždaug 12 valandų. Neatrodo neįmanomas darbas. Ir žinot, tai reikš, kad staltiesę galima išsiuvinėti net ne per dvi, o per vieną savaitę...

Naujas senas baiginėjamas

2011-12-19T16:56:00.003+02:00

Kadangi prieš savaitę baigiau vieną siuvinėjimą, reikia pradėti baiginėti kitą pradėtą darbą. Vėl išsitraukia "Permin" samplerį. Šiuo metu jo turiu tiek.

O liko kiek mažiau nei pusė. Dar bus ką veikti artimiausiu metu (iš kitos pusės, ką reikės daryti, kai baiginėti liks didieji - Mystic Stitch ir bazilika?).
Tiesa, kitą pirmadienį progreso nebus. Pirmiausiai - Kalėdos, tad nebus laiko siuvinėti. Be to, šiuo metu aš siuvinėju staltiesę. Šiandien planuoju baigti trečią motyvą. Tuomet beliks tik vienas. Beveik smulkmena, kuriai prireiks dar maždaug 12 valandų ir 10 metrų siūlo (siuvinėjant 2 siūliukais).

Staltiesė per dvi savaites ir dar Kalėdos

2011-12-17T13:41:00.007+02:00

Paskutinėmis savaitėmis gyvenau labai ramiai, gal net per daug. Žinojau, kad iki sausio pabaigos turiu išsiuvinėti staltiesę. O iki tol juk dar daug laiko liko. Planavau šį ketvirtadienį viską išsidėlioti ant grindų, nusipiešti, o po to ramiai išsiuvinėti. Gi dar tiek daug laiko likę... Kad nebūtų per paprasta, trečiadienį man buvo pranešta, kad išsiuvinėti turiu iki gruodžio (!) pabaigos. Susimaišė, taip sakant. Jeigu tai būtų užsakymas, už kurį turėčiau gauti atlygį, kainą turbūt mažų mažiausiai patrigubinčiau. Bet kai prašo mama, bandau pataryti tai, kas yra sunkiai įmanoma.
Matematika čia labai paprasta: piešinio paruošimas - 2 val. (dėl įdomumo viską skaičiavau), vieno motyvo siuvinėjimas - 12 val. darbo. Siuvinėjama ant natūralaus lino staltiesės, pirktos "Lino namuose". Motyvų yra 4, tad viskas užima nei daug, nei mažai - 50 valandų. 50 valandų per 14 dienų - po 3 su puse valandas kasdien. Šitai dar skamba pusėtinai, bet... per Kūčias ir Kalėdas tikrai nesiuvinėsiu (3 dienos), paskutinė diena turi būti skirta plovimui (piešinys perkeltas su kalke) ir lyginimui (linas, natūralus linas - bet šitai gal paliksiu mamai, tegul pati supakuoja dovaną - nors kodėl aš galvoju, kad ir tai teks padaryti man?). Taip atmetamos 4 dienos ir belieka 10 arba 5 valandos per dieną. Kiek pamenu, šventėms dar reikės pasiruošti, tad ir tai laiko užims.
Išvada viena: teoriškai išsiuvinėti neįmanoma, nes aš dar nesugalvojau, kaip naktimis nemiegoti. O praktiškai?

Vienas motyvas jau pilnai išsiuvinėtas (be abejo, nelygintas, o kadangi, kaip jau minėjau, tai yra natūralus linas, tai "šiek tiek" pasilamdęs):

Antrojo šiuo metu turiu štai tiek:

Gal ir spėsiu?

Siuvinėjanti dama išsiuvinėta

2011-12-12T11:02:00.002+02:00

Praėjusią savaitę baigiau siuvinėti damos sijoną. Būtų buvę keista, jeigu nebaigčiau, juk tiek nedaug buvo likę. Tad šis darbas su džiaugsmu bus išbrauktas iš nebaigtų siuvinėjimų sąrašo ir perkeltas į nebaigtų siuvinių sąrašą (visa laimė, kad jis gerokai trumpesnis). O nebaigtas siuvinys gali ilgokai pastovėti. Teoriškai Kaune maačiau pamušalui derančio audinio. Bet Kaune. Galima būtų pirkti internetu, bet jeigu spalva netiks? O gal ir surizikuosiu... Tik jeigu netiks, teks galvoti apie kitą siuvinį (irgi problema :D )

Neklauskit, ką parodysiu kitą pirmadienį. Dar neįsivaizduoju. Juk pradėtų dqarbų yra daugybė. Tad kurį nors iš jų.

Siuvinėjimo kraustymasis ant rėmo

2011-12-10T13:45:00.007+02:00

Kol savo samplerį siuvinėjau šilkais, audinį buvau įtempusi paprastu lankeliu. Nežinau, gal tai ir buvo klaida, nes reikėjo jį plauti. Visa laimė, raudonas šilkas nudažė liną menkai. Bet užtat sužinojau, kad šie siūlai dažo, tai gal ne tokia tragiška ta patirtis. Bet dabar jau siuvinėjimas buvo užtemptas ant rėmo ir daugiau nebebus plaunamas ar lyginamas, vien užtemptas ant pagrindo ir įrėmintas.
Medinį rėmą turiu jau senokai, tik ne viską ant jo siuvinėju. Su paprastu lankeliu lengviau keliauti iš kambario į kambarį ar siuvinėjimą pasiimti į kelionę. Bet kai kuriuos darbus siuvinėti ant jo tiesiog privalu. Toks yra ir šis sampleris.
Nors audinio siuvinėjimui yra tikrai pakankamai, visgi nusprendžiau, kad kraštus geriau apsiūti dvigubai perlenkto lino atraižomis. Taip pagrindas geriau ir lygiau įsitemps, be to, neišsitampys jo siūlai.

Viršuje ir apačioje prisiuvau lipnią juostelę. Antroji jos pusė pritvirtinta prie rėmo, tad viską susiuvus belieka tiesiog siuvinėjimo viršų ir apačią prilipdyti.

Tačiau norint gerai įtempti, vien viršų ir apačią pritvirtinti nepakanka. Teoriškai galima naudotis užuolaidų segtukais, bet aš jų taip ir neradau parduotuvėse (tiesa, ne per intensyviausiai ir ieškojau, gal kokį vieną kartą ir pasižiūrėjau). Daug paprasčiau pasiimti porą adatų, įsiverti siūlus ir siūti, o po to gerai įtempti.

Visas įtemptas siuvinėjimas atrodo štai taip.

Įtempta puikiai, visai kaip būgnas. O jeigu siūlai atsilaisvintų, įkišiu po kokį pieštuką ir jie įsitemps smarkiau.

Kvepia žiema

2011-12-09T19:22:00.004+02:00

Labai noriu tokios žiemos, kokia buvo pernai: su daug sniego, šaltos ir saulėtos. Daug kas tikriausiai su manim nesutiktų, bet aš noriu šviesesnių dienų. Nesumaišykit, nesakau, kad noriu ilgesnių. Nesitikiu, kad žiemos diena pailgės keliomis valandomis. Aš noriu šviesesnės dienos tiek, kiek jos yra.
Bet kol sniego nematyti, išsiuvinėjau štai tokią speiguotą eglutę.

Jos schemos autorė - Valerie Olivier. Pati schema yra štai čia. Siuvinėjom drauge su Audrone, Elena ir Jolita. Mano eglutė - jau trečioji. Lauksim, kol ir paskutinę pamatysim. O man belieka smulkmena - sugalvoti, kur "pasodinti" šią eglę.

P.S. Baigus siuvinėti šią eglutę, pirmiausiai iškrito šiek tiek sniego, o šiandien dar ir papustė. Tai ką dabar siuvinėti, kad ir saulė išlįstų?

Kalėdinė eglutė stiepiasi į viršų

2011-12-06T12:03:00.004+02:00

Mano eglutė sėkmingai auga ir beliko vos viršūnė. Tiesa, pirmojoje dalyje netyčia atradau klaidą, bet nusprendžiau jos netaisyti. Bus gerai ir su trimis papildomais kryžiukais. Jau pakanka, kad antroje dalyje net porą kartų ardžiau, net išsiuvinėdavau ne ten...

Su manim šią eglutę taip pat siuvinėja Audronė, Elena ir Jolita.

339 kryžiukai iki pabaigos

2011-12-05T10:00:00.001+02:00

Liko ne tiek ir daug - tik baigti siuvinėti damos suknelę. Daug darbo užima visos tos XIX a. mados. XX amžiaus suknelę daug greičiau išsiuvinėtum :D

Vėlyvas šeštadienis

2011-12-03T23:05:00.005+02:00

Pamiršau. Tikrai pamiršau, kad šiandien jau šeštadienis. Tad labai vėlyvas, bet visgi visas šilkinis sampleris. Beliko auksai. Tiesa, pirmiausiai dar parodysiu, kaip šį siuvinėjimą tvirtinau prie rėmo.
Kiek nusivyliau siūlais. Vis dar sakau, kad jie puikūs, siuvinėti vienas malonumas. Deja, išskalbus paaiškėjo, kad raudonas siūlas vos vos nudažė audinį. Jeigu nežinočiau, gal ir nepastebėčiau. Bet aš tai žinau... Reikės atlikti dar vieną eksperimentą. Panašu, kad dažai spalvina tik audinį, o ne kitą šilką (greta juk baltas buvo). Tai jeigu aš tokiais siūlais išsiuvinėčiau visą darbą, gal išplovus nieko nesimatytų? Man šie siūlai vis dar patinka... O ir spalvų jų daug. Tikėjausi su jais ilgai draugauti, tad nenoriu taip greitai pasiduoti. Reikės pagalvoti dar ir apie dažų fiksavimą...
Gerai jau, baigiu apie siūlus. Štai paskutinis motyvas. Baltas siūlas iš kuklumo nelabai nori nuotraukoje pasirodyti. Į jį reikia žiūrėti gyvai...

Visas siuvinėjimas atrodo štai taip.

Finišas

2011-12-01T08:45:00.004+02:00

Mano siūlų naikinimo akcija baigiasi šiandien. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar bėgsiu į parduotuvę ir prisipirksiu kokius 10 kilogramų siūlų. Tiesiog šiandien pasibaigs žaidimas forume. Ta proga vakar pagaliau prisiruošiau sutvarkyti paskutinius du per šį laiką padarytus darbus.
Pirmiausiai tai skara Irulan, kažkodėl ravelry forume susilaukusi menko dėmesio. Iš tikrųjų ji labai graži. Kada nors dar ją nufotografuosiu lauke, krintant snaigėms. O dabar nuotrauka ataskaitai. Megzta ji iš pačios ploniausios estiškos vilnos ir sveria tik 115 gramų.

Dar iš namuose gulėjusių siūlų nunėriau servetėlę (80 gramų), kurios raštas buvo labai teigiamas - leido lengvai apvalią paversti ovalias. Padėjau ant siuvimo mašinos ir idealiai pritiko. Tikriausiai ten ir liks.

Tiek šio žaidimo. O aš ir toliau skaičiuosiu ir stengsiuos mažinti siūlų atsargas. Juk liko dar apie 80 kilogramų... Na, gal be kelių šimtų gramų :D

Temariai arba siūlų naudojimas kitaip

2011-11-30T08:42:00.003+02:00

Net ir į storąsias vilnones kojines ne visus siūlus įmanoma sumegzti. Dar lieka tokių, kurie niekam netinka, bet guli kamuoliukas ir gaila jį išmesti. O panaudoti irgi nėra kur. Tuomet viena iš išeičių - temariai. Paimi nebenaudojamų siūlų kamuoliuką, ant jo užvynioji antrą ir trečią panašų... O visa tai bereikia papuošti ir gimsta gražus žaisliukas, kurį galima kabinti ant didelės eglės (visgi sveria, maža nelabai išlaikytų; o gal?) ar tiesiog šiaip papuošti namus. Ir siūlų sunaudojama visai nemažai. Šiems dviems 68 gramus suvyniojau. Reikės iki švenčių ir dar kelis išsiuvinėti (kas dsar nežino, temariai yra siuvinėjami). Namus papuošiu arba dovanų turėsiu...

Mokausi siuvinėti kartu

2011-11-29T20:34:00.004+02:00

Dalyvauti SAL'uose (kai keli žmonės siuvinėja tą patį vienu metu) nemoku. Tiesiog noriu siuvinėti pati, savo ritmu, esant tinkamai nuotaikai, o ne tada, kada reikia. Bet šį kartą nusprendžiau surizikuoti. Tiesiog forume buvo pasiūlyta siuvinėti nedidelį kalėdinį piešinuką. Surizikavau. Kaip suprantu, rezultatas bus eglė. Schemoje ji - žalia su raudonais papuošimais. O aš nusprendžiau paimti margą melsvą DMC 4020, o puošti ją baltai. Rezultatas atrodo gražiai, tik gana šviesus, tad dedu tą nuotrauką, kurioje bent kažkas matosi. Tiesa, nežinau, kas sukūrė šią schemą. Tikiuosi, kad kai jau baigsim, apie tai mums praneš.

Pirmadienis?

2011-11-28T18:45:00.004+02:00

Vos nepražiopsojau pirmadienio... Akivaizdu, kad namie sėdžiu jau per ilgai. Užtat įvairių darbų pasidarau. Kai kurių dar negaliu rodyti, bet dar turėsiu ką parodyti. O šiandien vėl pirmadienis, tad traukiu savo sodą į dienos šviesą. Baigiau dar vieną dalį. Liko paskutinė - didžiausia. Bet jau pradedu galvoti apie artėjančią problemą: namie neturiu jokio audinio, kuris tiktų šios piniginės-siūlinės pamušalui. O taip norisi ją užbaigti. Gresia vaikščiojimas po parduotuves ir medžiagų medžioklė. Vienintelis klausimas, kur geriau eiti: prie Kalvarijų turgaus ir į "Ibrahim"'ą ar į "dolerines"? O gal kas matėte kokią gražią gėlėtą medvilnę, išmargintą smulkiais žiedais? Būsiu dėkinga už patarimus.

Liemenė ar monstras?

2011-11-27T21:28:00.003+02:00

Kartais mano mezginių svoriai mane pačią nustebina. Kad ir ši liemenė, sverianti "tik" 762 gramus. Numegzta iš įvairiausių ardytų megztinių. Pavyzdžiui vienas rudas kažkada mamos jaunystėje buvo jojimo megztinis. Vėliau ne vienerius metus ne tik mama, bet ir aš jį vilkdavausi darbuodamasi sodyboje. Bet rankogaliai visai susitrynė, tad šis vilnonis megztinis buvo išardytas. Šviesus pilkasis siūlas - dėdės seniai seniai nebenešiojamas buriavimo megztinis. Aš jį ardžiau gerokai sukandėjusį, tad ten mazgas ant mazgo, o ant to mazgo - dar vienas. Na, jūs jau įsivaizduojate, koks čia mezginys ir kokie siūlai :D Blogosios mezginio pusės nerodysiu, bet kad įsivaizduotumėte apibūdinsiu taip: jeigu prie kiekvieno siūlgalio pridėčiau dar po vieną, galėčiau tą pusę paversti gerąja ir turėčiau megztą "kailinę" liemenę. Bet ji labai šilta, tad pravers sodyboje rudenį ar pavasarį, kol kambariai apšils užkurus pečių. O ir namie bus labai tinkamas prieš prasidedant šildymo sezonui arba jam pasibaigus. Bet gana kalbų, štai ir tas mezginys (nieko ypatinga, bet maloniai šildo).

Beje, su džiaugsmu pranešu, kad mano siūlų atsargos jau sumažintos kiek daugiau nei 5 kilogramais (gerai jau, yra ir kiek naujų siūlų, bet ateis gruodžio 1 ir jų imsiuos).

Ką siuvinėsime kitais metais?

2011-11-27T13:48:00.004+02:00

Jau galvojote, ką siuvinėsite kitais metais? Mano planai kaip ir aiškėja. Rimtų planų nekursiu. Po truputį baiginėsiu pradėtus darbus, mokysiuos siuvinėti auksu ir... mokysiuos siuvinėti. Tiesiog taip paprastai. Sharon B jau ne pirmą kartą savo puslapyje organizuos žaidimą, koduotai vadinamą TAST 2012 (Take a Stitch Tuesday 2012). Lietuviškai šį žaidimą galėtume pavadinti "Po dygsnį kas antradienį". Jeigu būtume sąžiningi, tai tie dygsniai bus pirmadieniniai. Kadangi autorė gyvena Australijoje, tai ten antradienio rytas išaus mūsų pirmadienio vakarą. Šis žaidimas mane patraukė savo galimybėmis išbandyti įvairius dygsnius. Gal vieną tik išsiuvinėsiu keliais įmanomais būdais, pažaisiu spalvomis ir deriniais. Iš kito gal ir kokį paveiksliuką sudėliosiu. Bet kuriuo atveju, tai bus smagus iššūkis. Gal dar kas iš lietuvių prisijungs?
Tiesa, šis žaidimas nėra įpareigojantis kiekvienam antradieniui. Jeigu kuris dygsnis nėra įdomus, nepatinka ar tiesiog išvažiavot atostogų, tai galėsite jį praleisti (arba išsiuvinėti vėliau).

Priešpaskutinis

2011-11-26T10:00:00.002+02:00

Na ką, jau artėju prie pabaigos. Kitą šeštadienį bus paskutinis šilku siuvinėtas ornamentas. O šiandien - šis gražus žiedas.

Ir visas sampleris.

Viščiukų skaičiavimas

2011-11-23T13:35:00.006+02:00

Viščiukus skaičiuoja rudenį. O artėjant gruodžio 1 aš rankioju įvairius mezginius bei nėrinius, slepiu galus, fotografuoju ir sveriu, nes artėja mūsų žaidimo pabaigos diena. Tiesa, mano asmeninis žaidimas tęsis toliau. Reikia gi vietos namuose padaryti, nes ir siūlai, ir knygos nebetelpa. Tad apmažinsiu siūlų, kad turėčiau kur dėti knygas (ir naujus siūlus :D ). Šiandien truputis naujų mezginių ir vienas senas senas nėrinys. Na, ne visiškai senas, siūlų mažinimo metu nunertas.

Pirmiausiai - riešinės. Senokai jau jas mezgiau. Atsargos sumažėjo iki kritinio skaičiaus, kad tuoj nebeturėsiu dovanų, jeigu netyčia prireiktų. Riešinėms siūlų turiu daug. Pirmiausiai tai latviška vilna, kurios "Mezgimo zonoje" spėjau prisigriebti įvairiausių spalvų (nors kai kurių spalvų ir pamatyti nespėjau, taip greitai išnyko :D). Bet toje pinigines iš kišenių traukiančioje parduotuvėje (Sonata, tikrai juokauju, ką be tavęs darytumėm) yra ir kitokių riešinėms puikiai tinkančių siūlų, pavyzdžiui portugališka merino vilna "Rosarios", iš kurios vieno matkelio ne tik nusimezgi riešines, bet dar ir kitoms lieka. Šį kartą sumezgiau 38 gramus. Paklausite, iš kur žinau, juk dar ir karoliukus įmezgiau. Na, tai labai paprasta. Aš gi svėriau ne sumegztus, o likusius siūlus.

Antrasis mezginys - pirštinės. Raštuotos, šiltos. Raštą radau mezgėjų rojuje "Ravelry". Labai mielas klasikinis raštas, tinkantis prie visko. Labai patiko pats piršto mezgimo būdas (nors pirštinės kiek keistokai, neįprastai atrodo). Įtariu, kad ir dar kartą megsiu jas. Bus kam nors graži dovana. Tik kiek keisiu piršto vietą. Čia jis tiksliai šone ir dėl tos priežasties šone esanti tiesi ruda linija atsiduria ne ten, kur turėtų būti. Bet tai labai paprastai ištaisoma. Tiesiog kitą kartą pirštą pastumsiu per porą akių link delno. O šioms pirštinėms sunaudojau 82 gramus "Vernito" vilnos atsargų. Ir dar liko, tad galvoju, ką dar megzti: pirštines, kepurę, o gal kokį kaklą?

Dar vienas darbas - nerta servetėlė. Iš tiesų ji buvo nunerta drauge su kitomis, jau seniai rodytomis. Tik šią tuo metu "pamečiau" ir atradau po kelių mėnesių. Pasitaiko... Tad užsiuvau, pasvėriau ir padėjau prie kitų. Mano siūlų atsargos sumažintos dar 39 gramais. Šį kartą - lietuviško lino.

Ir visas šios dienos laimikis - 159 gramai. Neblogai...

Laukite tęsinio...

Paskaita BPM II. Dar truputis vaizdų

2011-11-22T15:41:00.007+02:00

Kai šiandien ryte dėjau pranešimą apie Bažnytinio paveldo muziejuje ketvirtadienį būsiančią paskaitą, tiesiog įkėliau šį rytą pašte rastą laišką-kvietimą su pranešimu spaudai. O dabar gavau dar keletą vaizdų (visos nuotraukos yra muziejaus nuosavybė, man leista jas čia parodyti), kurie gal sudomins ir paragins atvykti į paskaitą arba kitu metu bent trumpam (trumpam?) užsukti į muziejų pasižiūrėti jų turimų siuvinėjimų.
Pirmiausiai dar viena pranešėjo diak. Mozės Mitkevičiaus nuotrauka. Joje dalmatika matosi kiek geriau (nors dar geriau ją būtų galima apžiūrėti muziejuje). Ryte rašiau, kad būtų smagu, jeigu tokie grožiai būtų dažniau naudojami liturgijoje. Bet dabar pagalvojau, kad gal ir nebūtų geriau. Jeigu būčiau per toli ir negalėčiau įžiūrėti grožių, nervinčiausi ir galvočiau, kaip juos apžiūrėti. O jeigu būčiau pakankamai arti, mano mintys irgi būtų ne ten, kur turėtų būti :D

O štai ir dar viena dalmatika. Įtariu, kad irgi kokio XVIII a. Ir labai dailiai siuvinėta.

Ši kapa man įdomi dėl jos gamintojų praktiškumo. Net ir puošnų rūbą siudami, meistrai taupė medžiagas. Be abejo, šilko aksomas (įtariu, kad čia jis) - brangus daiktas. Bet net ir karpydami bei dėliodami audinį, meistrai stengėsi, kad dalys būtų sudėtos simetriškai. Sutikite, iškirpus pusapskritę detalę, liktų labai daug atraižų.
Labai mielas Evangelistas Lukas, prisėdęs ant debesėlio, jeigu neklystu, yra išsiuvinėtas ant arnoto.

Retokai užeinu į muziejų, tad nors motyvus ir pamenu, galiu klysti, kur jie buvo panaudoti. Juk trumpam užsukęs pasižiūrėti naujų eksponatų, gali ilgai užtrukti besigrožėdamas štai tokiais siuvinėjimais (o taip pat įvairiais siuvinėjimais auksu, vienais už kitus puošnesniais ornamentais ir pan.).

Nors nuotraukos niekad neatskleidžia šių siuvinėjimų grožio. Net tuomet, kai gali juos išsididinti, kad įžiūrėtum dygsnelius, tik gyvai gali suvokti tikruosius dydžius (o gal smulkumą), tikrąjį kruopšnumą ir patvarumą.

P. S. Muziejuje šiuo metu vyksta auksakalystės paroda. Jos dar nemačiau, bet tikiu, kad ten irgi iškelta į dienos šviesą daugybė nuostabių dalykų.

Paskaita Bažnytinio paveldo muziejuje

2011-11-22T11:28:00.007+02:00

Įdedu Bažnytinio paveldo muziejaus informaciją. Gal kam bus įdomu.

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2011 m. lapkričio 21 d.

Ką simbolizuoja dvasininkų liturginiai drabužiai?

Lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje diakonas Mozė Mitkevičius pasakos apie dvasininkų liturginius drabužius, paaiškins, kuo skiriasi diakono, kunigo, vyskupo liturginis rūbas, kokia šių drabužių pavadinimų reikšmė, jų kilmė, raida bei puošybos prasmė. Paskaitos metu diakonas demonstruos liturginius drabužius: nuo baltos kuklios albos iki spalvingos puošnios kapos – kiekvienas rūbas ir jo dėvėjimo eiliškumas turi senas, iškalbingas simbolines prasmes, kurios bus atskleistos paskaitos klausytojams.

Peržengę bažnyčios slenkstį, net jei esame viso labo smalsūs lankytojai, suvokiame, jog patekome į kitokią, nei ką tik buvome, erdvę. Sienos, skliautai, vitražai, altorius ir visa, ką regime bažnyčioje, yra persmelkta sakralumo, priverčiančio pagarbiai nutilti ir mėgautis šventumo dvelksmu. Suskambus šv. Mišių varpeliui, aidint vargonų muzikai, išvystame patarnautojų lydimą iškilmingai apsirengusį dvasininką... Vargu ar kiekvienas net ir praktikuojantis tikintysis žino, kodėl diakonas prie altoriaus pasirodo per kairį petį permesta stula, kodėl kunigo arnotas vieną dieną raudonos spalvos, o kitą – žalios, baltos arba violetinės, kodėl vyskupas dėvi mitrą ir palijų. Ką reiškia šie drabužių vardai, kur ir kada jie pasirodo pirmą kartą?

Liturginių drabužių forma ir puošyba siejasi su ypatinga, gana įvairiai interpretuojama simbolika. Dvasininkų apranga siūdinta iš brangių audinių: šilko, aksomo, altembaso, brokato, damasto, taip pat ploniausios vilnos ar drobės. Dažnai rūbai buvo dabinami nėriniais, aplikacijomis, siuvinėjami šilku, auksu ir sidabru. Bažnytinio paveldo muziejuje saugomas didžiulis liturginių drabužių lobynas, todėl prieš paskaitą siūloma apžiūrėti muziejuje eksponuojamus vertingiausius Lietuvos liturginės tekstilės pavyzdžius, susipažinti su jų įvairove, stilių, formų, puošybos kaita ir pasiruošti aktyviam dalyvavimui Mozės Mitkevičiaus paskaitoje.

Iliustracijoje – diakonas Mozė Mitkevičius, liturginių apeigų metu dėvintis XVIII a. dalmatiką.

Įėjimas – 5 Lt, studentams – nemokamai.

Asmuo kontaktams: dr. Sigita Maslauskaitė, tel. (8 5) 262 7025, (8 5) 269 7800, el. paštas: sigita.maslauskaite@bpmuziejus.lt

P. S. Jeigu neklystu, nuotraukoje matoma dalmatika šiuo metu eksponuojama zakristijoje (įėjus į pagrindinę muziejaus erdvę, ji būtų altoriaus kairėje). Dar labai tekstilės pavyzdžių (ir siuvinėtų) esama "ant viškų" - vargonų balkone.
P. P. S. Galėtų ir dažniau kunigai ištraukti šiuos turtus ir naudoti juos pagal paskirtį (nors esantys muziejuje irgi naudingi, galima prikišti nosį prie stiklo ir apžiūrėti).

Krepšys lapei (laukiantis vasaros)

2011-11-22T10:27:00.002+02:00

Gulėjo ant stalo lino keli kamuoliukai. Gulėjo. Gulėjo... Galiausiai vieną vakarą (buvo jau po vidurnakčio), kai vis dar nemiegojau, pasiėmiau vąšelį ir pradėjau nerti. Teoriškai šis krepšelis turėjo būti visai kitoks, su dviem rankenomis. Jau buvau sugalvojusi, kaip puošiujo viršų. Tik rezultatas nusinėrė kiek kitoks.

Ilgą rankeną padariau tik vieną. Vietoj antrosios - trumpas nertas dirželis ir gėlytė, tarp kurių persineria rankena.

Žinau, nuotraukos labai nekokios. Tik aš vis dar neišeinu iš namų (ėjimą pas gydytoją, kai tave nuveža ir parveža juk nevadinsim buvimu lauke). Tokiomis apsiniaukusiomis dienomis tikriausiai protingiausia būtų išvis nieko nefotografuoti. Tik kad artėja ta lemiama gruodžio 1, iki kurios žiurkėnės mažins savo atsargas. Tad reikia nufotografuoti ir suskaičiuoti, kas padaryta. Kažin, o gal netyčia visgi pavyks pasiekti 5 kilogramus? Vien šis krepšys 180 gramų svėrė.

Viena dalis baigta

2011-11-21T10:00:00.004+02:00

Praėjusią savaitę išsiuvinėjau ganėtinai daug. O šią užsiėmiau kitais darbais, tad tik baigiau vieną dalį. Tik ją ir nufotografavau. Viršutinė dalis baigta. Dabar tikriausiai siuvinėsiu apatinę, o po to jau vidury. Prie jo reikės ilgiau pasėdėti. Tiesa, vis dar žiūriu į skirtingą gėlių mėlynumą ir galvoju: ardyti ir siuvinėti iš naujo? O gal palikti ir taip pagerbti savo žioplumą? Tuo labiau, kad kiekvieną kartą pasižiūrėjus kyla juokas iš šito absurdiškumo. Įtariu, svarstysiu ilgiau nei užtruktų išsiuvinėti iš naujo. O kaip jūs darytumėt? Ardytumėt ar paliktumėt?

Šilkai

2011-11-19T13:26:00.004+02:00

Kadangi sergu, tai guliu pusiau išsitiesusi ant sofos (sėdėti negaliu, deja) ir siuvinėju. Gaila, siūti negaliu, nes tikrai dar kelis triušius būčiau pasiuvusi (primenu, kad negaliu sėdėti, o tuo labiau minti siuvimo mašinospedalą, o rankomis siūti tingiu). Taigi, veikti tikrai turiu ką ir visai pamiršau, kad jau šeštadienis. Visos dienos tapo vienodos. Tad vos nepamiršau įdėti dar vieną samplerio motyvą.

O taip atrodo visas sampleris.

P.S. Na, kai jau pradėsiu kelti aukso motyvus, nebekankinsiu jūsų, dėsiu iš karto po kelias nuotraukas. Kitaip aš ir dėžutę spėsiu pasigaminti (taip, taip, aš jau sumokėjau pirmą įmoką ir laukiu pamokų pradžios), o šio samplerio dar nebūsiu baigusi rodyti.

357 (!) gramai kojinių

2011-11-17T18:30:00.003+02:00

Įsivaizduojate, kad rodysiu dvi ar tris kojinių poras? Norėtumėt. Viena. Ir nė gramu mažiau. Kai numezgiau kojines broliui, mama sugalvojo, kad jai reikia kojinių, kurias galėtų dėvėti ant kitų vilnonių kojinių sodyboje. Tokios labai praverčia sodyboje pavasarį ar rudenį, kol iškurename pečių ir įšyla kambariai. Tad išsitraukiau 5 numerio virbalus ir numezgiau kojines. Ir sumezgiau "tik" 357 gramus. Atsargos visai neblogai mažėja, man patinka.

Beveik milžino žingsniais...

2011-11-14T10:00:00.006+02:00

Šį kartą mano progresas yra ganėtinai žymus. Na, kai organizmas kiek pristabdo, nes jam pabosta beprotiškas lėkimas, tada juda rankdarbiai. Siuvinėju ir siuvinėju žiedus, šakeles. Beje, galima atskirai pakalbėti apie pastarąsias. Žalio siūlo turėjau ne tiek ir mažai. Ketinau išsiuvinėti juo viską. Ne tiek daug ir liko. Tačiau siūlo visgi nepakako. Atrodytų, kad kas gi čia tokio. Bet juokingiausia yra tai, kad kai pritrūkau, o į parduotuvę nueiti negalėjau, man pagelbėti pasisiūlė Vaida. Bet siūlo visvien pritrūko. Na, kada nors nueisiu į parduotuvę ir nusipirksiu to nelemto siūlo (tikiuosi, kad jis kaip tyčia nebus išpirktas).

Atskira istorija susijusi ir su rugiagėlėmis. Pasižiūrėkite į jas iš arčiau. Neįsivaizduoju, kodėl spalvos skiriasi ir kodėl seniau siuvinėjau ryškesnėmis. Šio siuvinėjimo aplanke tokių spalvų net nėra. O tikrosios yra blyškios. Galvojau ardyti ir išsiuvinėti išnaujo. Bet po to pagalvojau, kad tegul tai bus mano indėlis. Jeigu kas klaustų, čia taip turėjo būti...

Ponas Triušis

2011-11-13T10:20:00.007+02:00

- Triušis! - tarė sau Pūkuotukas. - Mėgstu pašnekėt su Triušiu. Jis kalba apie protingus dalykus. Ir nesako ilgų nesuprantamų žodžių kaip Pelėda. Jis kalba trumpais žodžiais, pavyzdžiui: "Gal nori valgyt?" - arba: "Vaišinkis, Pūkuotuk!" - Aišku, reikia eiti pas Triušį.

Ir tada jis sugalvojo dar vieną posmą:

Pašnekovas triušis mielas,
Atidus.
Savo svečiui visą sielą
Atiduos.
Triušio šnekos man patinka.
Ypač posakis: "Vaišinkis"
Pūkuotuko ausiai tinka
Kaip medus.

(Milne A.A. Pūkuotuko pasaulis. - Garnelis, 1999, p. 204-205)

Šį kartą ne Pūkuotukas eis pas Triušį. Pasipuošęs Triušis eis sveikinti nedidelio berniuko su gimtadieniu. Net kaklaraištį ta proga pasirišo.

Tikiu, kad šis tikrai nebus paskutinis. Gal ir dar daugiau gyvūnų iš Tildos knygų pasiūsiu. Kada nors. Lietuviško lino atraižų namuose labai daug, tad reikia jų kiekį mažinti. Tik gal kitą kartą taip nerizikuosiu ir priedus apžiūrėsiu iš anksto. Tikriausiai ne kiekvieną kartą taip sėkmingai tarp savo atsargų rasiu derantį kaklaraištį.

P.S. Bet kaip sunku kaklaraištį kitam užrišti. Kai sugalvoju kokį šalikėlį tokiu mazgu užsirišti, negalvodama sumazgau. Bet kai triušiui reikėjo, gerokai privargau.

Naujas žiedas

2011-11-12T10:00:00.002+02:00

Šios savaitės naujasis motyvas - štai tokia gėlė. Man ji usnį primena. Teoriškai gal ir galėtų ji būti. Nors sudėtinga ką nors spręsti, kai motyvai tokie stilizuoti.

Ir tradiciškai visas vaizdas:

Naujus siūlus irgi reikia sumegzti...

2011-11-10T13:11:00.005+02:00

Šį pusmetį siūlų pirkau tikrai nedaug. Na, dar virš puskilogramio gavau. Dalis iš jų laukia gruodžio 1, kai baigsis žaidimas forume ir jų imsiuos. Bet kartais taip norisi išbandyti, o dar spalva miela, tad ir sumezgu. Taip buvo ir su šia nuostabia dangaus mėlynumo merino vilna (BC Garn Lucca; sumegzta 200 gramų, be jokių likučių). Tiesa, kai mezgiau šį kaklą, mane buvo sučiupęs virusas. Tad toks mezginys buvo tiesiog tobulas: sėdi, mezgi ir apie nieką negalvoji. Gi nieko neveikti labai sudėtinga...

Tiesa, šio kaklo dar nenešiojau, jis laukia šaltesnių orų. Tad ir fotografuoti ilgai neprisiruošiau. O kol išsitrauksiu žieminę striukę, dar gal ir kepurę naują reikėtų prie šio kaklo nusimegzti.

Pirmadienio naujienos

2011-11-07T10:00:00.005+02:00

Šį pirmadienį pradedu rodyti naują darbą. Na, ne pradedu, o vėl išsitraukiu. Pradėtas šis siuvinėjimas buvo prieš kelerius metus. Gal visgi laikas jį užbaigti? Prieš vėl išsitraukdama turėjau štai tiek:

Praėjusią savaitę ne tiek jau daug siuvinėjau, bet juda šis darbas ganėtinai greitai. Dabar galvoju, ar pirmiausiai užbaigti šią dalį, ar žaliais siūlais išsiuvinėti visus kontūrus. Dar ir pati nežinau. Bet po savaitės matysim...

P. S. Tik ar nebūtų logiškiau dabar ne žiedus, o ką nors kalėdinio ar bent jau rudeninio siuvinėti?

Ar tai vis dar kojinės?

2011-11-06T10:21:00.004+02:00

Beveik visus metus (išskyrus labai karštas vasaros dienas) namuose mes avime tik rankų darbo šlepetėmis. Vienos jų yra siuvamos mašina iš senų džinsų, paltinių audinių ir šiaip visokių storų likučių, sunešiotų rūbų. Tokios daug vietos neužima, jas galima lengvai išplauti, daugiau pasiuvus būna ką svečiams duoti. Bet mano broliui tokios netinka. Jam reikia vilnonių kojinių, jeigu jas taip dar galima pavadinti. Įsivaizduokite žmogų, avintį 46 dydžio batus, kuriam kojinės pradedamos megzti taip: paimame 4-5 numerio virbalus, ant keturių virbalų užmetame po 10 akių... Būtent, viso reikia tik 40 akių. Bandau prisiminti, kiek akių reikėdavo, kai megzdavau vaikiškas kojines. Kiek pamenu, skaičiai buvo panašūs. Paguldytos ramiai tos kojinės bando elgtis padoriai.

Bet kai niekas nemato... Tada galima atsistoti, pasimindyti.

O jeigu tai nepadeda, tai ir ragus suremti.

Prisižiūrėjus tokių žaidimų paaiškėjo, kad tikrai ne vaikai kalti, jeigu kartais sugalvoja pasimindyti. Verčiau patikrinkite, kokias kojines jie dėvi. Gal jų charakteris - kaip šių manųjų.

P.S. Šios kojinės sugeba išlaikyti pusiausvyrą net ir neprilaikomos. O kaip kitaip, kai jos yra be galo storos, beveik batai. O sumezgiau joms 245 gramus visokių likučių, ardytų siūlų ir kitokių galų, kurie tik kojinėms ir begali būti naudojami.

Auksas vis artėja

2011-11-05T10:00:00.002+02:00

Su kiekvienu šeštadieniu artėja ta diena, kai jau imsiuosi aukso. Šilku siuvinėjamų ornamentų vis mažėja. Po šiandienos žvaigždės beliks tik keturi. Panašu, kad gruodį šeštadieniai blizgės.
Šios savaitės žvaigždė štai tokia:

O bendras vaizdas atrodo štai taip:

P. S. Šiandien buvau ekskursijoje Bažnytinio paveldo muziejuje. Ten sužinojau, kad lapkričio 24 dieną bus paskaitai, kuri galėtų būti įdomi blogo skaitytojams, o ypač šio samplerio palaikymo komandai. Aš būtinai pasistengsiu galėti ateiti pasiklausyti.
Tai štai: Mozė Mitkevičius jau minėtą lapkričio 24 dieną muziejuje skaitys paskaitą "Liturginiai drabužiai: istorija, funkcija, simbolika". Bilieto kaina 5 litai, o studentams - nemokamai. Kai tik muziejus atsiųs šios paskaitos anonsą, apie jį parašysiu įrašą.
O jeigu dar nebuvote šiame muziejuje arba buvote senokai, tai siūlau ateiti anksčiau. Jie pakeitė liturginių drabužių ekspoziciją. Kai kurie, seniau buvę paslėpti už stiklo, dabar yra suguldyti stalčiuose, tad juos daug patogiau apžiūrėti. Vitrinose už stiklo eksponuojama dar nematytų nuostabaus siuvinėjimo darbų.

Kojinės

2011-11-01T21:30:00.003+02:00

Jeigu kas nors papasakotų istoriją, kuri mus ištiko šį savaitgalį, nepatikėčiau. Nespėjo mano brolis penktadienį išvažiuoti ir mano kompiuteris pasakė: "eik tu į visas keturias puses, o man ilgasis savaitgalis, neveiksiu". Brolis leido savuoju pasinaudoti. Na, galvojau, gerai, padarysiu darbus su jo stacionariu kompiuteriu (manasis - nešiojamas). Bet taip ir nesugalvojau, kaip jį įjungti. Kai pagaliau grįžo brolis, jis pasakė: "taigi ten mygtukas yra. O tu niekad jo nejungei?" Taigi, yra ten nupieštas mygtukas, bet jis plokštumoje, kurioje aš taip ir nesupratau, ką reikėtų spausti. Yra dar brolio nešiojamas kompiuteris, kurį jis iš manęs paveldėjo, bet tas jau beveik iškeliavęs į pensiją - tinka knygą paskaityti, filmą pažiūrėti, bet tik ne kokias nuotraukas tvarkyti ar šiaip rimtesnius darbus. Vienu žodžiu, mano darbams teko laukti, kol brolis grįš namo.
Bet nuotykiai tuo nepasibaigė. Grįžęs namo brolis pirmiausiai bandė jungti savo kompiuterį ir... nebeįsijungė. Pradinė diagnozė: kompiuteris užsimanė naujos motininės plokštės. Tą patį penktadienį, kaip paaiškėjo, mūsų abiejų kompiuteriai atsisakė dirbti. Visa laimė, kad bent manąjį šiaip taip reanimavo (iki čia priskaitę jau turėtumėte pradėti galvoti, kuriuos dokumentus reikia skubiai įsirašyti, pasidaryti atsargines kopijas; bet juk iš svetimų klaidų nesimokom...). Bent jau duomenų nepraradau. Tiesa, USB jis neskaito, skype neveikia. Visa laimė, kad pasisekė išorinį diską prijungti. Tad ryt su juo bus elgiamasi žiauriai - nenori veikti, tai bus suformatuotas. O aš skubu įdėti kelias jau senokai numegztų kojinių nuotraukas. Neaišku, kada vėl turėsiu kompiuterį. Teks savuoju dalintis su broliu, kuriam darbui reikia ne tik visiško pensininko. Darbo dienų vakarais tikriausiai jau nebesėsiu prie jo.
Viena pora numegzta iš kilmingų siūlų, seniai laukusių savo eilės - gryna šimtaprocentinė merino vilna. O ką, kojinės ir tokios gali būti. Kartais taip smagu pabūti nepraktiškai. O štai apie fotogeniškumą šių kojinių aš patylėsiu. Nesiteikė jos normalios kojinių formos išlaikyti. Bet ant kojos maloniai guli, tad atleisiu joms šią ydą.

Štai kitos kojinės daug panašesnės į kojines. O siūlai? Ką aš žinau, kažkokie kojinėms skirti. Bet čia ne tie margi, kurie parduotuvėse parduodami, o tokie, kurių gyvenime jau paskutinis etapas atėjo - į kojines, o po to į šiukšlyną. Be abejo, tame tarpe dar panešiosiu. Bet daugiau šie siūlai nebebus permezgami.

Beje, kas keisčiausia, tiek vienos, tiek kitos kojinės svėrė po 91 gramą. Tad sumegzti 182 gramai. Su džiaugsmu mažinu atsargas toliau. Dabar bus eilė pasirodyti broliui skirtoms kojinėms-šlepetėms. Štai jų pora jau virš dviejų šimtų gramų svers. Bet tai bus tada, kai atgausiu paauklėtą kompiuterį.

Baigiau

2011-10-31T10:00:00.002+02:00

Pagaliau šis grožis baigtas. Belieka pagalvoti, ar aš norėsiu daryti triptiką, ar reikia keliauti į rėminimo dirbtuves, neštis šį siuvinėjimą ir apskritimus, ar dar ką nors siuvinėti.

Gondoro medis pagaliau pasodintas

2011-10-30T10:00:00.005+02:00

Šalia kelio Dorijats,
Ten gyvena Tingolas.
[...]
Miruvoras iš vandens,
O Berenas - iš piemens.

Ką nors supratote? Ne? Na, aš irgi ne. Tik aš bent jau žinau, ką man tai turėtų priminti (tik kad neprimena :D ), nes žinau kontekstą. Ir dar dainoje minimi silmarilijai.
Kitoje dainoje perskaičiau tokius žodžius:

Kur rūstūs kalnai ir gilūs urvai,
Ten orfai barzdočiai dūmoja.
Galanda kirvius, kalavijus aštrius
Ir orkams galvas kapoja.
[...]
Saurono seniai suvadinti svečiai
Į vaišes Viduržemėn traukia...

Štai šitoje vietoje aš jau įsitikinčiau, kad buvau teisi. Nors įtariu, kad vėliau dar ir kokį hobitą rasčiau (bent jau šitą žodį aš moku :D ). Nebijokit, su Tolkien'o Viduržemės pasaulio gyventojais aš jūsų tikrai neplanuoju supažindinti, nes ir pati jų nepažįstu. Kažkada seniai bent jau "Hobitą" lietuviškai perskaičiau. Ir pirmą "Žiedų valdovo" seriją mačiau. Tuo mano žinios ir baigiasi. Knygų spintoje guli visi trys angliško "Žiedų valdovo" tomai (žinoma, jie brolio), kuriuos vis planuoju perskaityti.
Jau esu minėjusi, kad namuose yra tolkinistas - mano brolis. Jam siuvinėjau Gondoro medį, kurį užbaigiau 2009 rugsėjį. Buvo planuojama jį dėti ant kapšo. Vėliau mąstyta, kad logotipas bus prisiūtas prie kuprinės. O galiausiai brolis sugalvojo, kad jam reikia dainyno. Buvo paimtas namuose tikriausiai gerokai daugiau nei dvejus metus gulėjęs didelis vizitinių kortelių dėklas ir jam pasiūtas aplankas.
Sudėtingiausias ir ilgiausiai užtrukęs darbas buvo gražiai prisiūti logotipą - juk reikėjo gražiai siūles paslėpti. Tačiau prisiminiau istorinį siuvinėjimą, susukau iš siuvinėjimo siūlų virvelę ir paslėpiau aplikacijos kraštą.

Prisipažinsiu, net pačiai patinka.

O tuomet pasiūtas aplankas (teoriškai galima buvo aptraukti jį audiniu, bet kaip tuomet reikėtų išplauti segtuvą, kai brolis grįžtų iš kokios nors tolkinistų stovyklos kokiame nors miške?). Į jį brolis ir susegė lapus, ant kurių atspausdintų tekstų citatas surašiau pradžioje. Jeigu jūs jas supratote ar atpažinote, visai gali būti, kad ir patį dainyną kada pamatysite (o gal net ir šį savaitgalį buvote Rumšiškėse ir matėte).

O jeigu nesupratote, tai nelabai net galiu paaiškinti, kas yra tas Gondoro medis, kuris yra logotipe. Brolis žadėjo kada parašyti man kelis sakinius lietuviškai. Angliškai būtų greitai suradęs, bet pageidavau, kad nebūtų nesuprantamų žodžių. O tai, paaiškėjo, nėra paprasta. Kiek aš supratau, tai kažkas panašaus į rojaus, pasaulio medį. Virš jo šakų - septynių žvaigždžių vainikas. Įtariu, kad ir septynetas kažką reiškia. Vienu žodžiu, jeigu artimiausiu metu naujų darbų nebus, žinokit, kad aš skaitau "The Lord of the Rings" (bandžiau kažkada klausyti audio knygą, bet per daug ten neaiškių veikėjų, nesuprantamų Tolkien'o sukurtų pavadinimų - pasimečiau).

Šeštadienio progresas

2011-10-29T10:00:00.001+03:00

Ryt ir poryt čia atsiras įrašai apie baigtus darbus. O šiandien - dar truputis siuvinėjimo šilkais progreso. Gal kam rudeninių žemuogių? Girdėjau, kad dar ir gamtoje jų galima rasti.

Apie visai nereikalingą pirkinį...

2011-10-25T10:00:00.003+03:00

Pagal reikalingumą savo turimas rankdarbių knygas galėčiau suskirstyti į kelias rūšis: tas, kurių reikia dažnai, iš kurių mokausi ir pan. Dažniausiai tai visokios geros senos (ir labiau senos) enciklopedijos (nesakau, kad labai, nes pirmosios rankdarbių knygos išleistos dar XVI a., o manosios visos iš XX-ojo). Antroji grupė - knygos, iš kurių galima išmokti konkretaus dalyko. Vienų pamokos jau išbandytos, kitoms eilė ateis gal po metų, gal po dešimtmečio, bet ateis. O jeigu ir netiesiogiai, tai gal kokią idėją įkvėps. Tiesa, prieš trečiąją grupę dar galima būtų prisiminti albumus. Jie - šaltinis žinių, idėjų, įkvėpimo ir gražių svajonių. Jas tiesiog miela turėti ir vartyti.
Ir dar yra ta net ne trečioji, o ketvirtoji grupė - knygos, kurios namuose yra neaišku kodėl. Naudoti jų lyg ir neplanuoju. Kažko pasimokyti iš jų? Galima, bet tie praktiniai dalykai yra ir kitur? Pavartyti, pasigrožėti? Na, tai ne albumai, visi vaizdai praktiniai. Tik kad aš tokių neplanuoju naudoti.
Viena iš tokių knygų (ir pati naujausia rankdarbių knyga) - Elizabeth Morgan "Sewing Church Linens". Knyga įdomi. Joje sudėta daugybė naudingos informacijos įvairių Vakarų krikščionių konfesijų atstovams (pati autorė yra Episkopalinės bažnyčios atstovė, bet kaip pati rašo, kad nors skirtingų konfesijų atstovų naudojami dydžiai, formos ar pavadinimai kiek skiriasi, pati konstrukcija lieka ta pati). Taigi, piešiniai tie patys, simboliai irgi. Vienintelis bet... Lyg ir neplanavau tuo užsiimti. Jau knygos viršelį puošia granatai, galintys tapti siuvinėjimo motyvais.

Turinį puošiančios gėlių juostos galėtų tapti juostomis, kurios pritvirtintos prie varpo, skelbiančio Mišių pradžią.

Kaip jau sakiau, įvairios susiuvimo, kampų dailinimo pamokos yra labai naudingos. Bet juk aš jas ir kitose knygose surašytas turėjau... Ne dėl jų pirkau (neaišku, ir išvis kodėl pirkau).

Gražiausi šioje knygoje man ornamentai. Tokie kaip šio lapo kairėje pusėje ir panašūs.

Tik jau minėjau, kad neplanavau aš šių monogramų siuvinėti. Būtų įdomu pabandyti. Visa bėda, kad dažniausiai tie bandymai virsta visai neblogais rezultatais. Bet aš neturėčiau, kur tą rezultatą panaudoti. Siūti bažnytinius reikmenis vardan siuvimo? Gerai, jeigu nepavyktų. Išardyčiau eksperimentą ir tiek. O jeigu netyčia pakenčiamai pavyktų? Dažniausiai pirmuosius savo eksperimentus pasilieku sau. Bet tokį namuose laikyti? Kažkaip lyg irgi jo vieta turėtų būti kitur.
Vienu žodžiu, absoliutus galvosūkis. Kaip ten sako: neturėjo boba problemos... O paršiukas visai gražus, man patinka. Tik pjauti (naudoti) gaila :D

Beveik pabaiga

2011-10-24T10:00:00.002+03:00

Tikriausiai jau tikėjotės pabaigos. Bet dar nespėjau. Turėjau kitų darbų. Bet po ilgojo savaitgalio jau tikrai parodysiu, kaip šie trikampiai užbaigti atrodo.
Tad prieš savaitę buvo tiek:

O dabar...

Šilkai

2011-10-22T17:38:00.008+03:00

Šiandien aš vėlyva. Tiesiog buvo darbinga diena: baigtas vienas siuvinėjimas (apie kurį, kad jis pradėtas, žino vos keli žmonės), baigtas vienas mezginys (na, ne visai - galų dar nepaslėpiau), vienas siuvinėjimas džiūsta (bet jį dar reikės užbaigti - surinkti, be to, galėsiu parodyti tik gruodžio pradžioje), o dabar keliausiu plauti kito siuvinėjimo apipavidalinimui skirtą liną, kad jis susitrauktų dabar, o ne kada nors ateityje, kai to niekam nereikės...
Ir dar: užbaigimai tikrai buvo ne vienintelė šiandienos veikla (be to, kai kurie šiandieniniai baigimai buvo po vidurnakčio ir dar toli iki ryto). Bet kitos veiklos čia nėra minėtinos, ne joms šis tinklaraštis skirtas. Svarbiausia, kad jaučiuosi gerai padirbėjusi, nors darbų eilė ir netrumpėja. Tikiuosi kad po ilgojo savaitgalio planai atrodys geriau, jų eilė bus trumpesnė (optimistė...).
Bet dabar apie tai, kas šiandien svarbiausia - senovinės šilkinės gėlės ant lino. Čia dar ne pabaiga. Ir tikriausiai net ne vidurys. Bet man visvien gražu.

Pasiteisinimas

2011-10-19T10:00:00.000+03:00

Praėjusią savaitę trikampių, kurių pabaiga jau labai arti, išsiuvinėjau nedaug. Tiesiog sulaukiau prašymo (o tiksliau, pati pasisiūliau, sužinojusi, kad žmonėms reikia pagalbos) išsiuvinėti inicialą, kuris turėjo tapti pagalvėle mažo žmogučio krikšto proga. Tam labai tiko raidė su angeliuku. Tiesa, siuvinėjau ant lietuviško lino, tad norėdama padaryti daugmaž kvadratinį kryžiuką, turėjau siuvinėti 3x4. Bet mažylio tetai, kai atsiėmė, siuvinėjimas patiko. Tikiuosi, kad ir vaiko tėveliui, o ir jam pačiam, patiko taip pat. Štai tas siuvinėjimas (sakyčiau, kad net labai tinkamas krikšto proga; reikės ir pačiai šias raides įsidėmėti, gal dar prireiks kada).

Tiesa, baigtas siuvinėti vėlai vakare, tad fotografuotas dar net nuo rėmelio nenuimtas. O ta kairėje matoma balta linija - kreida, kuria pasižymėjau siuvinėjimo vietą. Vėliau jau nebeturėjau laiko nufotografuoti.

* * *

2011-10-17T10:00:00.002+03:00

Prieš savaitę buvęs siuvinėjimas:

Ir dar truputis:

O aš, teisybę pasakius, šiuo metu užsiimu kitais darbais. Juos dar parodysiu vėliau.

Puošiu naujais žiedais

2011-10-15T12:48:00.003+03:00

Toliau mano siuvinėjime valdo "karalienės" - karalienės dygsniu siuvinėtos gėlės. Štai ir dar viena. O kiek aš su ja prisikankinau. Vieną dygsnį išsiuvinėjau ne ten ir toliau pagal tai siuvinėjau. O po to teko ardyti. Na, paprastus kryžiukus ardyti daug lengviau. Šia juk reikia traukti smulkiuosius siūlus. O kai tai dar ir kreminė balta spalva ant beveik tokio paties atspalvio audinio, užduotis tampa dar sudėtingesnė.

O viso piešinio jau daugiau.

Kada nors tai bus labai gražus sampleris, kurį tikrai be eilės rėminsiu. Reikės tik pagalvoti, kur jį kabinti ir kas galėtų kabėti šalia. Kokia nors kryžiuku siuvinėta miniatiūra gal ir nelabai derės. Bet tai reiškia, kad reikės daugiau siuvinėti šilku. O tai juk taip smagu.

P.S. Natūralaus šilko nereikėtų maišyti su DMC "šilkiniu" siūlu. Buvo keista viename forume skaityti, kaip žmonės, sakydami, kad siuvinėjo šilku, rašė, kaip kankinosi, net specialiu vašku tepė. Galiausiai paaiškėjo, kad tas "šilkas" net prie šilko negulėjęs. Tada jau nusiraminau, nes vis galvojau, kad arba aš kažko nesuprantu apie tai, kas yra lengvas arba sunkus siuvinėjimas, arba aš mėgstu kankintis, tad man visai neatrodo sunku tai, kas kitiems sukelia tiek problemų. Na, sprendimas paprastas - natūralus šilkas. O tų DMC siūlų aš irgi kelių spalvų turiu, reikės kada pabandyti.

Vasara bus...

2011-10-11T07:30:00.005+03:00

Pamatę šį mano mezginį normalūs žmonės (tie, kurie dabar puošiasi vilnoniais mezginiais) klausė: dabar? Taigi vilnonius šalikus, o ne lininius šalius reikėtų megzti. Mano atsakymas būdavo vienas: tikiuosi, kad vasara ir kitais metais bus. Tikiuosi. Juk jai labai ruošiausi, megzdama lininį šalį.

Stella, 259 gramai lietuviško lino iš "Mezgimo zonos"

O dabar laukiu šildymo sezono ir intensyviai siuvinėju. Jeigu gausiu leidimą, greitai parodysiu baigtą užsakymą, kurį siuvinėju ant lietuviško lino per 3x4 langelius. Šitaip kryžiukas atrodo daugmaž kvadratinis...

Lėtinu tempus

2011-10-10T10:00:00.001+03:00

Deja, siuvinėjimo tempai lėtėja. Ne viskas juda taip greitai, kaip norisi. Prieš savaitę buvo tiek:

Dabar:

Visgi po truputį judu. Šiemet planuoju užbaigti, o tai jau visai neblogai.

Kaip pavadinsi...

2011-10-08T10:00:00.001+03:00

Sakoma, kad kaip bepavadintum daiktą, vardas jo nesugadins, jeigu pats daiktas bus geras. Panašiai yra su šios savaitės dygsniu. Pamokoje jis vadinamas liepsnos dygsniu (flame stitch). Man jis primena ir nedidelį Florencijos siuvinėjimo, dar vadinamo bargello (bardželo) motyvą. O jeigu daugiau pavadinimų norėtumėte, tai dar galima būtų prisiminti ir plytų (?) dygsnį (brick stitch). Na, gal ir norėtųsi pavadinimų maišalynėje kaip nors susigaudyti. Bet koks skirtumas? Svarbu, kad siuvinėjimas gražiai auga.

Ir visi trys motyvai kartu.

Bandau baiginėti toliau

2011-10-03T10:00:00.002+03:00

Ką čia daugiau bepridursi. Buvo...

...ir yra...

Šilkai, šilkai

2011-10-01T10:24:00.004+03:00

Prisiminiau, kad praėjusį šeštadienį, rodydama savo siuvinėjimo pamokas, neparašiau, kokie ten dygsniai (gal kam bus įdomu). Tai štai, pirmiausiai kartoju jau matytą nuotrauką. Baltais ir melsvais siūlais išsiuvinėtas ornamentas vadinamas ryžių dygsniu (Rice Stitch). Kiekvienas iš tų kvadratukų yra kryžiukas su puoštais kampais, tad iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ten - keturi kryžiukai, kurių viršutiniai siūlai žiūri į visas keturias puses. Linijos, įrėminančios kvadratukų šonus - romėniškasis dygsnis (Roman Stitch).

O dabar - šios savaitės ornamentas. Daug daug daug karalienės dygsnių (Queen Stitch). Kartais juos net ir pabosta siuvinėti, nes šiuo būdu siuvinėjau dar ne vieną motyvą, kuriuos parodysiu vėliau. Bet kadangi jie gražūs, tai siuvinėju toliau.

O štai taip atrodo abu motyvai šalia.

Iki kito šeštadienio! Laukite tęsinio...

Artėjant prie pabaigos

2011-09-26T10:00:00.004+03:00

Šį kartą siuvinėjimo pažanga akivaizdi. Jau net pabaiga pradeda kvepėti. Na, dar kokios 3-4 savaitės ir turėčiau baigti (gaila tik, kad laisvo laiko dar sumažės, tad planai gali ir užsitęsti; vėl naujų veiklų susigalvojau, o laisvo laiko nepadaugėjo). Gaila, kad nuo antradienio jau reikės vėl eiti į darbą (sirgti nesinori, bet kai savijauta jau nebloga, visai mielai dar kelias dienas pasėdėčiau namie).
Štai tiek turiu dabar:

O taip siuvinėjimas atrodė praėjusį pirmadienį (ganėtinai kukliai, palyginus su dabartiniu vaizdu; net pačiai patinka):

Mokausi siuvinėti...

2011-09-24T12:26:00.009+03:00

Kai manęs paprašo ką nors išsiuvinėti, dažnai pagalvoju, ar mokėsiu. Taip yra dėl pačios paprasčiausios priežasties: besidomėdama suvokiu, kad siuvinėjimas yra toks pats margas kaip ir skirtingi kraštai, kuriuose jis gyvuoja. O dar ir istoriškai kiek kartų keitėsi. Žinoma, čia aš kalbu ne vien apie populiarųjį kryžiuką (kurio daugybės variantų taip pat nesu išbandžiusi). Ir apsiriboju vien Vakarų Europa (gerai jau, temarius esu bandžiusi, bet Rytuose taip pat yra daugybė nuostabaus siuvinėjimo variantų, kuriuos išmokti gyvenimo tikriausiai nepakaktų).
Kai kas iš draugų žino, kad aš mokausi siuvinėti auksu ir ne tik, siuvinėju istorinį samplerį. Vis sulaukdavau klausimo, kaip jis atrodo. Ir vis neprisiruošdavau parašyti. Tiems, kas nežino, apie ką aš kalbu: pamokos yra štai čia, šiuo metu vėl pradėta nauja registracija į jas. O aš siuvinėju ir mėgaujuosi. Ir jums po truputį rodysiu savo darbą (tiesa, turiu gerokai daugiau, bet gero tegul bus po truputį, tęsinys bus kitą šeštadienį).

O kad būtų aiškesnis dydis (ten viskas labai smulku), pridedu nuotrauką su metru. Tai tikrai ne firmos reklama. Koks po ranka pasitaikė, tokį ir pridėjau. Darbo smulkumas labai mielas ir gražus, kvepiantis senove. Žiūriu į žvilgantį ant lino šilką ir prisimenu savo apsilankymus Viktorijos ir Alberto muziejuje. Rezultatas atrodo tikroviškas, primena ten matytus samplerius.

O vakar mano elektroniniame pašte kilo sujudimas (esu užsiregistravusi vienoje istorinio siuvinėjimo grupėje). Tiesiog The Essamplaire puslapyje buvo paskelbta nuostabi informacija, o ją dar paskalbė savo puslapyje Mary Corbet (nenustebčiau, jeigu tai būtų vienas labiausiai skaitomų siuvinėjimo tinklaraščių pasaulyje, o gal net ir pats skaitomiausias). Tai štai - kitų metų pabaigoje prasidės siuvinėjimo pamokos, truksiančios kelerius metus. O jų rezultatas - nuostabi XVII a. dėžutės kopija. Štai šitos...

Panašių esu mačiusi gyvai. Pasakyti, kad aš šios noriu, reikštų tiesiog nieko nepasakyti. Aš jos NORIU, NORIU, NORIU. Kiek nuostabių dalykų būtų galima išmokti ją siuvinėjant. Su kiek technikų ir dygsnių susipažinti. Po to jau būtų galima sakyti, kad pramokau siuvinėti. O koks nuostabus rezultatas namus puoštų.
Tik įdomu, kiek tūkstančių litų reikės? Ir kur rasti sponsorių, kurie norėtų man tokias pamokas padovanoti? Na, pradedu taupyti jau šiandien. Tikiuosi, kad gal pasiseks.

Iš lagamino II

2011-09-22T18:09:00.003+03:00

Pamenat, jau minėjau "Mezgimo zonoje" gyvenantį lagaminą. Tai štai, jame buvo ir oranžinės medvilnės. Pridėjusi vos kelis gramus raudonos, kitą vasarą turėsiu naują rankinę (deja, keliomis savaitėmis per vėlai, tad teks laukti beveik visus metus, kol galėsiu išbandyti). Schemą radau ravelry, gėlę nėriau pagal šį aprašymą, tik po to dar vėžio žingsniu apnėriau, dėl ko ji tapo labai labai garbanota. Nuotraukos šiandien darytos tam, kad galėčiau parodyti. Šią savaitę mane užpuolė virusas, o dar ir dantistai pakankino, tad dabar tik tiek sugebu (na, dar vieną kitą darbą užbaigti; ypač gerai sekasi ripsu megzti, žinoma, jeigu tai ne riešinės). Ryt jau reikės bandyti ir ką nors rimtesnio daryti. O dabar - kelios nuotraukos, mano didžiąsias siūlų atsargas sumažinusios 300 gramų.

Pirmadienis

2011-09-19T10:00:00.003+03:00

Kažkaip greitai ateina tie pirmadieniai. Per greitai. Prieš savaitę buvo tiek.

Dabar - kiek daugiau...

"Žiurkėniškumas" kitaip arba atsargos, kurių jau nebenorėčiau turėti

2011-09-14T13:29:00.002+03:00

Kiekvieną dieną (arba beveik kiekvieną) į mano paštą ateina naujienlaiškiai iš įvairių rankdarbių parduotuvių, žurnalų leidyklų ir panašiai. Vienas iš jų - "Weaving Today" (tiesa, jo aš neužsiprenumeravau, įtariu, pradėjo siųsti kaip "priedą" prie kitų laiškų). Šiandienos laiške radau šaunų straipsnį apie rankdarbių atsargas (šiuo atveju tai buvo siūlai). Pačią šauniausią mintį noriu ir čia pacituoti: "the best thing about stash reduction is making room for new yarn!" Štai taip...

O čia dar viena nuoroda, po kurios ne tik paprasta mezgėja, bet ir, įtariu, ne viena siūlų parduotuvėlės savininkė pasijus turinti jų gerokai per mažai. Kaip jums patiktų štai tokios atsargos? O gal norite paskaityti pokalbį su šia Žiurkėne (o kaip kitaip ją pavadinti)?

Bet yra vienas geras dalykas: supratau, kad tokių atsargų aš tikrai nenoriu. Man ten jau visko per daug. Tad aš geriau toliau mažinsiu savo atsargas, kurių man pakaks ne vieneriems metams, bet kurias aš dar galiu aprėpti ir periodiškai išsitraukti visas į vieną kambarį ir peržiūrėti...

P.S. Nors vieną kitą kilogramą siūlų dar gal ir priimčiau dovanų, visgi siūlų turiu "nedaug" :D

Iš lagamino

2011-09-14T06:00:00.002+03:00

Šis lagaminas tikrai ne mano namuose. Aš visus siūlus ir pradėtus darbus laikau dėžėse. Tačiau Vilniuje yra tokia parduotuvė "Mezgimo zona" (nustebčiau, jei apie ją kas dar nebūtų girdėjęs). O toje parduotuvėje yra toks lagaminas, į kurį norintys gali įdėti nereikalingus siūlus, o kas nors, kam jų mirtinai prisireikia (visokio plauko žiurkėnai), pasiima. Ir aš pasiėmiau vienus tokius keistus siūlus - liną su medvilne (teisybę pasakius, ne vienus pasiėmiau, tad lagaminą dar minėsiu ir ateityje). Keisti šie siūlai, net iš naujų lygiai nepamegsi. Jau numezgus liemenčę, teko ją visą išardyti. Mezginys labai išsitempė į apačia ir tapo per daug aptemptas. Tada uždėjau daugiau akių ir dar kartą numezgiau. Bet tuomet paaiškėjo, kad pečiai negražiai guli. Tuomet jau padėjau ir pamiršau aš šią liemenę. Pabodo permezginėti. O reikėjo tik vieno vakaro, kad užbaigčiau. Ir čia reikia dėkoti siūlų atsargų naikinimo akcijai. Kitaip tikriausiai nebūčiau prisiruošusi užbaigti dar ilgai. Tad štai naujausi "sunaikinti" 310 gramų. Dar truputis liko. Gal reikės kokią gėlę nusinerti...

Pirmadienio progresas: siūlai, siūlai...

2011-09-12T10:00:00.002+03:00

Prieš savaitę buvo išsiuvinėta štai tiek:

O dabar jau gerokai daugiau tuščių langų užpildyta:

Tiesa, vaizdas, įtariu, kiek keistokas. Paprastai taip siuvinėjimai atrodo, jeigu siuvinėjama daugeliu spalvų, kurių nenorima kas porą kryžiukų nutraukti. Tačiau paaiškinimas šių kabančių siūlų labai paprastas - pabodo mėtyti siūlus. Būtent taip... Dažnai siuvinėju ne namuose (grįžus namo tiesiog tam nebelieka laiko). O kai siuvinėji kur nors, neretai koks siūlas kitas ir pasilieka. Be to, kartais pamirštu žirkles ar dar kas atsitinka, kas sutrukdo siuvinėjimą (negali būti nieko bjauriau kaip negalėti siuvinėti, nes pamiršai žirkles, o laisvo laiko - kokia valanda. Manuoju atveju reikia tik siuvinėjimo, lankelio, adatos (bet ji juk kaba kurio nors siūlo gale) ir schemos (nors ir jos ne visuomet). Net jeigu pamirščiau žirkles, galėčiau baigusi motyvą siūlo galą palikti, o užbaigti ir nukirpti siūlgalį namuose. Jeigu pusė ornamento išsiuvinėta (dauguma jų yra simetriški), tuomet net į schemą nereikia žiūrėti. Tad šie galai - vienas matkelis siūlų. Iš viso iš pradžių galų buvo 27. Dabar jau keliais mažiau.

Pasiruošimai šaltajam sezonui

2011-09-10T15:20:00.005+03:00

Kaip ten bebūtų, artėja šaltasis metų periodas ir niekur nuo to nepasislėpsi. O ir nereikia slėptis. Žiemą aš labai mėgstu. Ypač tokią, kaip pernykštė, kai spaudžia šaltukas ir net Vilniuje balta. Tiesa, tuomet reikia šiltesnių rūbų. Pradėtų žieminių mezginių yra, reikia tik juos užbaigti. O vienam iš jų taip ir atsitiko. Rezultatas visiškai paprastas, bet šiltas, o tai svarbiausia.

Darbo prie šio megztinio buvo likę labai nedaug. Reikėjo tik nuardyti viršų iki kaklo apačios ir permegzti. Šį megztinį galėčiau pavadinti "tingėjau": tingėjau galvoti raštą, tingėjau prisiuvinėti rankoves (o reglano nenorėjau). Tad rankoves mezgiau pusiau reglaniškas, o viršuje jas mezgiau a la statytas. Bet siūlės čia nebuvo. Dar reikės patobulinti šį variantą, bet jis man patiko. Įtariu, ir toliau taip megsiu rankoves.

Užbaigti tetrūko vos beveik 70 gramų, o sumegztas visas puskilogramis. Paaiškėjo, kad atsargas naikinti kartais ne taip ir sudėtinga. Tiesiog reikia susirankioti beveik baigtus darbus. Ką gi, einu megzti ir skaityti toliau.

80+ kilogramų atsargų

2011-09-07T10:00:00.001+03:00

Galvojate, kad 80 kilogramų siūlų yra daug? Na, taip tikrai nėra. Tik kelios dėžės, dar kelios dėžutės, dar krepšys... Vienu žodžiu, viskas atrodo štai taip:

Šį savaitgalį buvo perkraustomos visos atsargos, atrinkti siūlai artimiausiems darbams. Kai juos užbaigsiu, turėtų kokios vienos dėžės nebelikti (labai tikiuosi). Na, gal bent kokią vieną kitą nedidelę dėželę galėsiu nuo jos nukelti. O tuomet vėl reikės atrinkinėti siūlus naujiems darbams. Tuomet ir vėl nufotografuosiu šį kalną. Visas procesas vadinamas siūlų tvarkymu, bet iš tiesų tiksliai žinau tik tai, kas yra poroje dėžių, kurios keliaus į mano balkoną ir kurių turinys bus verčiamas darbais. Kur ką sudėjau kitose, jau pati suabejočiau. Bet kadangi ištraukti visas atsargas ir jas dėlioti yra labai smagu, tai po mėnesio kito ir vėl smaginsiuos...

Ir vėl pirmadienis

2011-09-05T10:00:00.002+03:00

Ir vėl pirmadienis, ir vėl rodau, kiek per savaitę išsiuvinėjau. Man pačiai dažniausiai atrodo, kad darbas visai nepajudėjo. Vien pažvelgusi, kaip siuvinėjimas atrodė prieš savaitę darytoje nuotraukoje patikiu, kad visgi trikampiai juda. Tad nusprendžiau pirmadieniai įkelti abi nuotraukas: ir prieš savaitę buvusią, ir dabartinę. Kad pati nusiraminčiau, jog visi ne beviltiškai užstrigau, pabaiga kada nors bus.

Buvo:

Ir yra:

Pasiruošimai rudeniui

2011-09-04T12:07:00.005+03:00

Už lango jau kalendorinis ruduo. Tačiau jam ruoštis tikrai nereikia. Saulė dar pašildo. Ir šiaip dar labiau vasara kvepia, o ne tikru rudeniu. Tačiau bjaurusis ruduo būna tuomet, kai ima lyti (nors lietų tai aš mėgstu), atšąla, namuose nebesinori nieko daryti, o vien slėptis po pledu ir gerti karštą arbatą. Tuomet ir pravers mano naujausias pledas.

Rašto kaip ir nebuvo. Patys paprasčiausi kvadratėliai. Net ir spalvos buvo derinamos tiesiog kad susinaudotų siūlai. Galų liko tikrai labai mažai, gal kokie 30-40 gramų, tikrai ne daugiau. O sumezgiau 1010 gramus "Teksrenos" vilnos. Ne taip jau ir mažai.
Vieną pledą virbalais mezga mama. Visgi įtariu, kad reikės jai padėti. Pledas iš didelių juostų, kurių kiekviena turbūt svers kiek visas nertasis. O mamai, jį pamezgus, ima skaudėti pirštų sąnarius... Nors megzti jį malonu, nes numegzta dalis maloniai šildo kojas.

Tiesiog kojinės

2011-09-02T14:59:00.005+03:00

Pamenat tą anekdotą apie daiktą, kuris stovi kampe ir smirda? Nežinau, kiek laiko reikėtų nešioti kojines ir jų neplauti, kad jos sugebėtų išlaikyti jų nešiotojo kojos pavidalą. Nebent numegzti kojines-šlepetes, kurios, būdamos pakankamai storos, beveik sėkmingai laikytų formą. Bet juk kojinės, kurioms sumegzti net 162 gramai siūlų, kitokios ir negali būti. Štai kaip šauniai jos moka stovėti.

O čia kiek įprastesnė kojinių būsena, jeigu jos nešildo kojų. Tiesa, namiškiai joms ir dar vieną funkciją sugalvojo: jos puikiai šluos ir blizgins parketą. Gi šiame melanže esama net dviejų spalvų "tiftiko", o vienas iš jų - netgi naujas (bet kadangi jis man nepatinka, tai kojinėms tiko).

Skara "iš reikalo"

2011-08-30T10:00:00.000+03:00

Šios skaros kitaip nepavadinsi, tik "iš reikalo". Labai patiko tvorelės (grandinėlės) motyvas, tad sugalvojau jį panaudoti bliuzelei. Teoriškai buvo trys galimybės: bandyti išsipiešti schemą pačiai (tingiu...), nusipirkti skaros schemą (pinigų gaila...) arba ją testuoti (čia, kaip supratote, buvo pats paprasčiausias variantas). Nežinau, kada bliuzelė bus, bet skarą jau turiu ir jai sunaudojau 128 gramus lino (moko mane namiškiai, kad rimtus, storus daiktus reikia megzti, jeigu noriu, kad svoris greičiau "kristų", bet aš vis dar žaidžiu su plonais siūlais). Atvės orai, bus galima ir apie megztinius pagalvoti. O dabar - "Lacy Chain Shawl". Jos schemos dar nėra, bet kai tik bus, įdėsiu aktyvią nuorodą ravelry (o jeigu nepamiršiu, tai ir čia).

pirmadienis

2011-08-29T10:00:00.003+03:00

Po neblogo praėjusios savaitės pasistūmėjimo - šį pirmadienį išsiuvinėta gerokai mažiau. Tiesiog dariau kitą darbą, kurį parodysiu artimiausiomis dienomis (be abejo, jis susijęs su siūlų mažinimu). Antroji priežastis - fotografuota sekmadienį ryte, kuomet fotoaparatas teikėsi parodyti gyvybę. Teoriškai galėjau atidėti fotosesiją vakarui, bet bijojau, kad ir vėl nepavyks nufotografuoti. Tad geriau menkesnė nuotrauka negu vien pasakojimas.

Servetėlės "kasdieninės"

2011-08-27T16:01:00.005+03:00

Gražu man įvairūs nėriniai. Tačiau įvairios kiauraraščių servetėlės kasdienai lyg ir nelabai dera. Joms reikėtų porcelianinių puodelių, sidabrinių šaukštelių... O štai šios servetėlės sukurtos kasdienai, kai sodyboje po šaltibarščių lėkšte norisi kažką patiesti. Tiesa, šiuo metu jos dar tik 6 ir tos pačios tarsi iš dviejų komplektų. Bet jų tikrai bus daugiau. Tik gal dydžiai skirsis. Visos šios servetėlės buvo neriamos iš pradėtų darbų. Net nesivarginau ardyti. Tad darbai yra kiek mažesni negu neriami iš visiškai naujo siūlo (čia tokia lino savybė, kad jis naudojamas minkštėja, švelnėja, jo tikrai nereikia saugoti). Šių genialių savo paprastumu servetėlių schemą galima rasti štai čia. O aš joms jau sunaudojau 213 gramų lino. Ir sunaudosiu dar... Įtariu, kad vieną dieną galiu turėti nemenką įvairių spalvų komplektą, nebent kur nors užtiksiu dar ką nors genialiai paprasto.

P. S. Liūdnoji žinia, kad mano fotoaparatas grasina sugesti. Tikras galvosūkis, kaip jį įtikinti, kad elementai tikrai pakrauti... Gresia priverstinė tylos pertrauka, nes pinigų geram (na, tarkim, kad pusėtinam) šiuo metu neturiu, o už kokius 200 pirkti gaila.

Naujausias "Inspirations"

2011-08-27T13:11:00.005+03:00

Žadėjau apie naujausią "Inspirations" numerį parašyti trečiadienį. Deja, kai iš namų išeini po 6, o grįžti apie kokią 20 val., tai nei fotografuoti, nei rašyti, nei išvis jungtis kompiuterį nebebūna jokio noro. O žurnalas labai labai gražus (bet tai jau nieko naujo, šitą frazę galima kartoti gavus kiekvieną naują numerį).

Ir tradiciškai jame daugybė darbų, kuriuos norėdamas visus padaryti iki kito numerio, turėtum beveik nieko daugiau ir neveikti... Ir visa tai - beveik šimte puslapių, nuspalvintų daugybe iliustracijų, puikių instrukcijų ir... daugybės dar nežinomų siūlų, kurių ne tik Lietuvoje nėra, bet ir šiaip reikia paieškoti (tiesa, dalį sėkmingai galima pakeisti ir pas mus randamomis medžiagomis).

O kad nebūtų taip nuobodu vien siuvinėti bei kad būtų ką veikti prieš miegą - straipsnis apie tradicinį japonišką siuvinėjimą (tai dar viena iš priežasčių, kuo man šis žurnalas patinka - jame rašoma tiek apie įvairias siuvinėjimo rūšis, tiek apie siuvinėtojus, šiuo atveju tai buvo Mary Corbet).

Kad nepabostų vienas ar du dygsniai, galima pažaisti siuvinėjant afrikietišką leliją.

O šunų mylėtojai savo augintiniams kviečiami išsiuvinėti pledą su kaulu bei pėdutėmis (ir kodėl aš galvoju, kad šiems spanieliams labiau būtų patikęs tikras kaulas?)

O štai su mano meile iš pirmo žvilgsnio kiek sudėtingiau - galvojau, kad čia bus lygusis siuvinėjimas, susirinksiu mėlynus ir pilkus šilkus (norėjau šilkinės gėlės) bei išsiuvinėsiu nuostabųjį žiedą. Optimistė... Jam reikia ir metalinių siūlų, ir juostelių, ir karoliukų, ir... nieko nėra Lietuvoje. Ir net nėra kuo pakeisti. Gavusi žurnalą aš pasigailėjau, kad Australija nebėra kolonija. Juk tuomet ji irgi priklausytų ES (?) ir nereikėtų mokėti muitų (?). Šio žiedo rinkinys labai nepigus. Tad apie jį šiuo metu tik pasvajosiu. Gal kada nors ateityje...

Užtat jau planuoju siuvinėti štai šį rankinuką. Net rankenas turiu. Ne visai tokias, bet tiks. Turėsiu mielą rankinę pasivaikščiojimams.

O šis kostiumėlis, įtariu, galėtų tapti mamų, auginančių dukrytes savaitgalio užsiėmimu. Vasara juk dar nesibaigia. Darbo čia ne tiek ir daug, o kostiumėlis labai puošnus. Net pačiai norisi tokį išsiuvinėti ir pasiūti. Gal reikės apie tai pagalvoti? Dovanoti tikrai rasiu kam...

P.S. Žinot, šiame žurnale man net reklamos patinka (yra jų keli lapai). Ten tiek gražių darbų galima pamatyti, naujovių. Visai neblogas įkvėpimo šaltinis, jeigu jo kam pritrūktų pačiame žurnale :D
P.P.S. Mano draugė, kuri užsako ir man šiuos žurnalus, dar turi porą numerių. Jeigu labai norėtumėt, rašykit, duosiu jos kontaktus...

Dovanos

2011-08-23T21:53:00.003+03:00

Gavau nuo Rasos labai gražią dovaną. Pranešė namiškiai, kad laukia dėžutė. Galit įsivaizduoti, kaip nekantravau grįžti namo, nes net neįsivaizdavau, kas ten yra. O manęs laukė nuostabi hardangeriu siuvinėta širdelė. Jos smulkumas nenusakomas. Na, kas bandė šiuo būdu siuvinėti, supras, kad čia iš tų "vieno vakaro" darbų, prie kurių sėdėsi ir sėdėsi, serijos. Įdomu, nesuskaičiavai, Rasa, kiek valandų širdelę siuvinėjai?

Bet čia dar ne viskas. Dėžėje radau maišelį, pilną levandų, rankomis dažytų siūlų, labai gražų suktą siūlą, kuris jau pakuždėjo, kas turės būti juo išsiuvinėta. Be to, kaip nujausdama, Rasa įdėjo Braziliško siuvinėjimo rinkinuką (nuotraukoje jis jau atidarytas, gi reikėjo pirmiausiai apžiūrėti, dar prieš nuotraukas darant). Greitu laiku jį tikrai išsiuvinėsiu. Kažkada net dairiausi ir planavau kokį atsisiųsti, o dabar jau turiu.

Rasa, labai labai ačiū :)

Antrasis kvėpavimas ar tiesiog "pabodo"?

2011-08-22T21:42:00.005+03:00

Kai išsiuvinėjau savųjų trikampių kontūrus, atsirado savotiškas antrasis kvėpavimas. Per šią savaitę prie darbo pasėdėjau ne vieną ir ne du kartus, tad postūmis neblogai matosi. Tik vienas dalykas man neaiškus - ar siuvinėju todėl, kad norisi lipdyti ornamentą po ornamento, ar skubu, nes noriu pagaliau pabaigti šį siuvinėjimą ir imtis kito. Dėl atsakymo tikrai nesu tikra. Bet kuriuo atveju tai į gerą - siuvinėjimo varikliukas veikia. O šiuo metu jau štai kiek užpildyta:

Ryt parodysiu, kokius grožius gavau dovanų (vienas iš jų nuostabiai siuvinėtas, kitą pati turėsiu išsiuvinėti, o dar ir kitokių grožių yra).
Trečiadienį pamatysit, kaip atrodo naujausias "Inspirations" gyvai. Ech, mano išsvajotam mėlynajam žiedui reikia ir metalų, ir juostelių visokiausių. O aš tikėjausi, kad jį paprastais medvilniniais ar bent jau šilkiniais siūlais išsisiuvinėsiu.
O po to dar parodysiu su rankdarbiais susijusių vaizdų iš Saremo salos (kaip jie gėles siuvinėja... o kokiu smulkumu mezga...)
Per tą laiką turėčiau užbaigti dar vieną lininę testuojamą skarą (ją tikrai greitai išblokuosiu, nes reikės atsiskaityti).
O po to jau prašysiu bizūno, kad pagaliau pledo galus paslėpčiau. Jis gi jau ir nunertas, ir susiūtas, ir apnertas. Beliko galai.

Beveik ledai

2011-08-18T07:44:00.006+03:00

Ši skara man primena ledus. Kažkada buvo tokie: vaniliniai-šokoladiniai-vyšniniai. Spalvos buvo labai panašios. Tiesa, ledai vėsino, o skara šildo. Toks tad jų skirtumas. Tradiciškai megzta iš estiškos vilnos. Tik nuotraukos šį kartą iš kitur: skara nusprendė aplankyti siūlų tėvynę, tad prigulė ant vienos iš daugybės Saremo salos tvorų, o vėliau šildė mamos pečius, kai plaukėm į žemyninę Estijos dalį.

Apie kelionę daugiau kitą kartą. Šį kartą tik skara. Raštas - Firebird Shawl. Siūlai - Aade Long 8/2 artistic. Sumegzta 257 gramai (tiesa, kadangi pritrūko, tai užbaigta balta Skriaudžių vilna).

P. S. O žinot, kas svarbiausia? Per liepą nusipirkau tik 250 gramų siūlų, o sumezgiau tikrai daugiau (ir ne 7 gramais daugiau, artimiausiu metu bus ir daugiau vaizdų bei skaičių). Gal visgi pavyks sumažinti atsargas.

Pagaliau...

2011-08-15T10:00:00.001+03:00

Pagaliau. Būtent tokia mintis kilo, kai pagaliau išsiuvinėjau visus ornamentų rėmus. Dabar beliko smulkmena - juos užspalvinti. Tikiuosi visgi šiemet baigti.

Vestuvinis rankšluostis

2011-08-13T10:00:00.002+03:00

Vieną dieną maždaug prieš mėnesį gavau laišką, kuriame buvo klausiama, ar galėčiau išsiuvinėti vestuvinį rankšluostį. Na, tokio daikto dar nebuvau siuvinėjusi, bet negi pirmas kartas, kai siuvinėju kažką naujo. Paaiškėjo, kad prieš ketvirtį amžiaus tokį rankšluostį turėjo tėvai. Ir jis atrodė štai taip:

Rūtas paėmiau iš senojo rankšluosčio, o raides ir skaičius keičiau. Norėjau smulkesnių raidžių, o skaičių tik kraštus apsiuvinėjau, kad jie nebūtų tokie ryškūs (tai tikrai ne pati svarbiausia informacija). Tad manasis atrodė štai taip.

O štai ir jie abu greta.

Belieka palinkėti, kad dar po kokio ketvirčio amžiaus jau trečia karta ieškos, kas išsiuvinėtų rankšluostį (o gal ir patys išsisiuvinės?)

Rusticanus simplex

2011-08-10T21:04:00.005+03:00

Jau beveik finišo tiesioji. Planavau kas mėnesį numegzti po skarą ir iki lapkričio baigti ravelry projektą. Net atsargai mėnesį pasilikai. O paaiškėjo, kad visas vienuoliką užbaigsiu dar rugpjūtį. Šiandien atėjo baltosios, megztos iš Lietuviškos Skriaudžių verpyklos vilnos, eilė. Raštui pasirinkau nemokamą Evelyn A. Clark schemą "Heartland Lace Shaw". Kaip ir kitos šios kūrėjos skaros, taip ir ši, nėra nuobodi: reikia ir į schemą pasižiūrėti, ir mezgant ne į dangų žvalgytis. Galima norint ir savaip raštus padėlioti. O rezultatas visuomet nuostabus. Kaip ir manoji kaimietiška paprastoji (visgi rusticanus skamba geriau negu kaimietiškas, oriau...). Bet vien pasižiūrėjus į ją man padvelkia kaimu, močiutėmis, kurių skarelės iš tolo boluoja...

Po atostogų

2011-08-08T21:00:00.003+03:00

Deja, deja, atostogos jau kaip ir baigėsi. O jų paskutinė dalis buvo tokia, kad visai neblogai būtų pailsėti... Vienu žodžiu, atostogos nebuvo nuobodžios. Tad ir mano naujų darbų derlius labai menkas. Visgi prisiminusi, kad jau senokai siuvinėjau, šiandien truputį pajudinau trikampius. O praėjusią savaitę netgi vieną skarą sutvarkiau, dar viena laukia mano dėmesio. O šiomis dienomis ir trečia planuoju baigti megzti - vienuoliktąją, tad galėsiu kitus mezginius traukti - skarų programa minimum, bus įgyvendinta.
Bet apie tai bus vėliau, o šiuo metu einu ieškoti pernykščių lapų ir slėptis po jais - siuvinėjimas visiškai apleistas.

Vėl pirmadienis, ...

2011-07-25T10:00:00.002+03:00

... o aš toli (gal ir nelabai) nuo Vilniaus atostogauju, palikusi beveik visus savo rankdarbius (vienas lagamine yra, bet ar aš jį išsitrauksiu, papasakosiu po savaitės). Su rankdarbiais šios atostogos nesusijusios ir laisvo laiko bus nedaug (išsimiegosiu grįžusi), tačiau šią savaitę pasisemsiu žinių, susijusių su kita mano gyvenimo dalimi (o tokių pomėgių turiu ne vieną).

Kadangi per savaitę šiek tiek pasiuvinėjau trikampius, rodau, kiek šiuo metu turiu. Na, net ir nedidelis progresas yra žingsnis į priekį. Tuo ir guodžiuosi.

Pledas beveik baigtas, bet jo nuotraukos nebus - šiuo metu per tamsu. Dar pakentėkit.

Naujienos

2011-07-21T10:00:00.002+03:00

Šį kartą naujienos tokios, kad naujienų nėra. Praėjusią savaitę užklupo darbai, savaitgalį pasibaigę migrena, tad nieko nedariau (beveik nieko, bet parodyti nėra ką). O penkis kryžiukus, išsiuvinėtus "Cirque des triangles" tiesiog neradau jėgų nufotografuoti. Šiuo metu yra jau gal 10 naujų kryžiukų, bet fotoaparatas išvyko su mama ir grįš tikriausiai penktadienį (o gal tik šeštadienį).
Na, galėčiau papasakoti, kad pledas jau turi vieną apnėrimo eilę. Šiaip taip net ir per karščius baigiau jį siūti. Tad parodysiu, kiek dabar yra, kai atgausiu fotoaparatą. Pradėtų ir užbaigtų darbų nėra. Visi nunerti ir numegzti darbai ir toliau guli neužsiūti. Na, kam užsiūti ir blokuoti vilnonę skarą, jeigu šiuo metu net ir su ploniausiu rūbu mieste nežinai kur dingti. Veiktų prie darbo stovintis fontanas - per pietų pertrauką būtų galima eiti prie jo vėsia drėgme pakvėpuoti. Deja, deja... Stovi metalinis gremėzdas ir tyli.
Kad nebūtų tuščias tekstas, parodysiu, kokią gražią nuorodą vakar gavau.

Tai yra naujausio "Inspirations" anonsas. Koks nuostabus mėlynai pilkas gėlės žiedas. O rankinukas su raudonąja gėle. Labai labai laukiu naujo numerio. Jį gavusi vėl kelis vakarus maloniai skaitysiu, o po to svajosiu, nes laiko visiems norimiems darbams gerokai per mažai...

P. S. Jeigu ir jūs norėtumėte gauti šį žurnalą, parašykite man laišką. Patarsiu, kur kreiptis, kaip išvengti muitų ir pan.

Pirmadienis

2011-07-11T10:00:00.003+03:00

Sekmadienio vakarą išsiuvinėjau labai mažai. Norėjau daugiau, bet galiausiai suvokiau, kad nelabai matau skylutes. Ir net stalinė lempa nepadeda. Tad nufotografavau, paruošiau pirmadieniui ir... nuėjau nerti. O ką daugiau veikti. Šiuo metu siuvinėjimai atidėti.

Siūlų atsargos

2011-07-10T20:12:00.002+03:00

Štai ir sugrįžau po dar vienos savaitės atostogų. Kažkiek padirbėjau darže, kažkiek panaikinau siūlų atsargas. O prieš išvažiuodama štai kokį grožį kieme sutikau (tiksliau, net du). Galėtų sudėti kiaušinėlių. Mes chemija netręšiam, daržas kaip ir "ekologiškas", tai gal kitais metai būrelis skraidytų.

Apie tai, kaip siūlus naikinau, papasakosiu vėliau. Darbus reikia sutvarkyti (net ir du galus paslėpti man didelis darbas, o jeigu kokie keturi atsiranda...) Pagal visus skaičiavimus (labai apytikslius, nes svarstyklės ne pačios tiksliausios, o ir kiekiai ne tokie, kad kiekvieną gramą susverčiau) liepą sutikau su 82,923 kilogramais siūlų (gramai tokie tikslūs todėl, kad paskutinė birželį numegzta skara svėrė 177 gramus; ji, beje, irgi dar laukia, kol galus paslėpsiu). O vakar Kernavėje, Gyvosios archeologijos dienose, pamačiau labai nuostabių spalvų vilnos. Aš jos nepirkau, vien grožėjausi, kokias spalvas galima išgauti natūraliais dažais. Bet mamos tam ir yra, kad visą laiką aiškinusios, jog siūlų turiu per daug, ir skatinusios nepirkti naujų, imtų ir padovanotų tos gražiosios vilnos: 100 gramų dažytos svogūnais (viršutinė) ir 150 gramų dažytos asiūkliais. Bus žiemai kepurė ir pirštinės.
O šiuo metu siūlų turiu 83,173. Aišku, tas skaičius labai apytikslis. Kai liks kokie 10-20 kilogramų, tada susversiu tiksliau.

P. S. Tarp turimų atsargų esama "naminės" baltos vilnos. Tad sodyboje šiuo metu džiūsta kalnas liepžiedžių. Kai kitą kartą nuvažiuosiu, reikės asiūklių prisiskinti (gerą glėbį jį praėjusią savaitę išravėjau, bet dar ir liko nemažai), ugniažolės, gal dar ko nors. Tada ir aš galėsiu užsiimti alchemija. Nesuprantu tik vieno, kodėl nepaklausiau, kaip melanžiniai siūlai dažyti. Įtariu, kad su skirtingais kandikais. Bet ir pačiai bus galima kada pažaisti.

P. P. S. O dabar einu kiek pasiuvinėt, kad galėčiau bent kiek progreso parodyti.

Nimue "La pipe"

2011-06-30T07:53:00.004+03:00

Vakar buvo mano brolio vardadienis. Ta proga praėjusią savaitę, atostogaudama, pagaminau jam štai tokią dovaną - Nimue pypkių. Siuvinėjau daugiau mažiau iš to, ką turėjau. Tiesa, kelios siūlų spalvos buvo nupirktos, bet karoliukai naudoti iš atsargų: auksiniai Mill Hill'o (gerai, kad jų turėjau, nes kitaip būtų tekę prisiūti dengtus auksu) ir šampaniniai čekiško biserio.
Patį pypkę traukiančio žiogo piešinį sukūrė prancūzų dailininkė Erlé Ferronnière . Jis yra išspausdintas knygoje "Halloween: Sorcières, Lutins, Fantômes et autres Croquemitaines". Ech, būtų labai įdomu ją pavartyti.

Rėminau tradiciškai Dysnos gatvėje esančiose dirbtuvėse (tose, kurių durų stiklai išmarginti). Jau nepamenu, kiek metų pas juos viską rėminu ir dar neteko nusivilti (todėl kartais pasakojimai apie tai, kad darba įrėmino blogąja puse į viršų skamba kaip iš fantastikos srities). Ten man prie kelerius metus pirmą kartą buvo paveikslas įrėmintas su dviem rėmais. Dabar kartais ir vėl tuo pasinaudoju.

P.S. Šiandien pradedama siūlų naikinimo akcija. Galutinis svoris - 83,1 kilogramas. Įdomu, kiek metų reikės, kad jie bent perpus sumažėtų.